„Neįtikėtina, kiek žmonių susirinko į šią įamžinimo ceremoniją. M. K. Čiurlionio pripažinimas, jo šviesa mumyse – visiškai neįtikėtina. Ji absoliučiai gyva“, – 15min sakė provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas, negailėjęs pagyrų skulptoriui Antanui Pocevičiui, įgyvendinusiam atminimo idėją.
„Man labai patiko skulptoriaus sumanymų išdėstymas. M. K. Čiurlionis savo kūryboje dažnai naudojo labai panašią strategiją: paveikslo apačioje išvysti tai, kas susiję su tradicija, fundamentaliais gyvenimo elementais. Vidurinėje dalyje – kelionė, atradimas, o viršuje – svajonių pasaulis. Man labai gražu, kad ši M. K. Čiurlionio įamžinimo idėja paremta būtent šia mintimi. Skulptorius tarsi perskaitė tą čiurlionišką kūrybinę tradiciją, M. K. Čiurlionio kūrybinę strategiją ir ją įamžino", – teigė pianistas, sekmadienį Palangos kopose fortepijonu skambinęs savo prosenelio kūrybą.
R. Zubovas neabejojo, kad kopose įkurtas meninis akcentas ir čia suformuota aikštelė bus nuolat lankoma poilsiautojų, kurie norės pabūti su M K. Čiurlionio molbertu, jo akimis pažvelgti į jūrą, saulėlydį ar saulėtekį.
Mintį padiktavo profesorius
Palangos meras Šarūnas Vaitkus atskleidė, jog idėja įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą kurorte kilo pernai, kai Palangoje filmavosi profesorius Vytautas Landsbergis. Būtent jis pasiūlė šią iškilią mintį, kuri palietė daugelio širdis ir buvo greitai įgyvendinta – vos per metus. Nors dėl pablogėjusios sveikatos profesorius ceremonijoje dalyvauti negalėjo, jo mintis susirinkusiesiems perdavė dukra Birutė Landsbergytė.
Pasak mero, M. K. Čiurlioniui Palanga paliko gilų pėdsaką – tiek asmeniniame, tiek kūrybiniame gyvenime. Čia jis praleido vasarą su savo būsima žmona Sofija Kymantaite, o kurorte gimė ne tik šilti jausmai, bet ir kūrybinės vizijos.
„Net neabejoju, kad tokie kūriniai kaip Jūra, Miškas ir kiti gimė būtent tada, kai menininkas čia praleido vienas gražiausių savo gyvenimo akimirkų. M. K. Čiurlionį su Palanga sieja daug – jis grojo vargonais, lankė naujai pastatytą kurorto bažnyčią“, – sakė Š. Vaitkus.
Įamžinti trys akcentai
„Aš sukaupsiu jėgas ir išsiveršiu į laisvę. Sparnai mano sveiki. Nuskrisiu į labai tolimas šalis, į amžino grožio, saulės, pasakos, fantazijos kraštą, į užburtą kraštą, į gražiausią žemėje kraštą, ir ilgai žiūrėsiu…“ - menininko mintis iš eskizų albumo kopose vykusiame renginyje perskaitė skulptorius Antanas Pocevičius.
Anot jo, konstrukciją sudaro trys dalys. Apatinėje dalyje – laivas, viduryje – molbertas, o viršuje – paukščio simbolis. Kūrybinių idėjų menininkas sėmėsi peržiūrėjęs M. K. Čiurlionio kūrybą.
„Kodėl trys simboliai? Tarytum M. K. Čiurlionio gyvenimo parafrazė. Laivas simbolizuoja trumpą menininko gyvenimą, kuris buvo tarsi audringoje jūroje blaškomas likimo, molbertas – tarsi burė, suteikianti gyvenimui kryptį, energiją, o paukštis simbolizuoja aukščiausią vertybę - laisvę", – teigė A. Pocevičius.
Pasak skulptoriaus, šis meninis akcentas kviečia asmeniniam pabuvimui su M. K. Čiurlioniu. Užsukus į aikštelę galima skirti laiko apžiūrai ir pažvelgti į kūrinį įvairiais rakursais, pajaučiant menininko dvasią.
Atspindi žmogaus egzistenciją
150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms šalyje vykusių renginių kuratorius Matas Drukteinis džiaugėsi, kad akcentas iškilo Palangoje - labiausiai į vakarus nutolusiame M. K. Čiurlionio bastione.
"Pro molbertą matoma jūra atspindi žmogaus egzistenciją. Ji būna romi, būna audringa, yra beribė ir kartais, atrodo, būna labai pikta. Linkiu, kad skulptūra ne vienerius metus ne tik primintų Čiurlionio kūrybą, pasaulėžiūrą, bet neštų M. K. Čiurlionio šviesą", – teigė jis.
Anot sumanytojų, šis meninis akcentas - ne tik pagarba kūrėjui. Tai – kvietimas sustoti, pažvelgti, įsiklausyti. Tai ne praeitis, o amžinas įkvėpimas ateičiai.
