„Koncepcijoje telpa viskas – ir dangus, ir vėjas, ir jūra, ir paukščiai, ir neaprėpiama svajonė. Man atrodo, kad tai labai gražus sprendimas. Pamatęs vizualizacijas pagalvojau, kad tai vienas gražiausių dabartinių M. K. Čiurlionio įamžinimų“, – teigė R. Zubovas.
Jo teigimu, Palanga paliko ryškų pėdsaką jo prosenelio kūryboje. Dar būdamas paauglys, mokydamasis Plungėje, M. Oginskio orkestro mokykloje, M. K. Čiurlionis vasaromis atvykdavo pas grafus Tiškevičius. Čia vykdavo abiejų orkestrų koncertai. Anot R. Zubovo, Palangoje jaunasis menininkas patyrė vasarišką, kultūrišką aplinką ir išvydo šviesiosios aristokratijos vaidmenį Lietuvos istorijoje.
„Tiškevičiai buvo dideli kultūros puoselėtojai, kaip ir Oginskiai. Čiurlioniui buvo didelė sėkmė patekti tarp aristokratijos atstovų, kuriems kultūra, istorija, tapatybė, buvo nepaprastai svarbūs. Žinoma, M. K. Čiurlionis, augantis 16-metis, matydamas didingus žmones ir tai, kiek dėmesio jie skiria kultūrai, istorijai, ateičiai ir šaliai, visa tai dėjosi į savo jauną širdį, galvą, lavindamas meilę Lietuvai, lietuviškumui, praeičiai, kultūrai“, – teigė R. Zubovas.
Palangoje jaunasis menininkas patyrė vasarišką, kultūrišką aplinką ir išvydo šviesiosios aristokratijos vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Anot jo, iš šeimos atsiminimų, brolių, seserų, žinoma, kad besilankydamas Palangoje M. K. Čiurlionis buvo ypač emociškai paveiktas audringos jūros. Tai atsispindi menininko kūryboje.
Jūra paliko gilų pėdsaką
Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Nida Gaidauskienė taip pat pabrėžia, kad M. K. Čiurlioniui Palanga buvo galingas kūrybinės energijos šaltinis nuo pat pirmojo apsilankymo, o 1908-ųjų metų liepą kurortas jam ir sužadėtinei Sofijai Kymantaitei tapo gražiausių svajonių išsipildymo vieta, kūrybinių sumanymų lopšiu.
Pasak mokslininkės, Palangą darė patrauklią ne tik grafų Tiškevičių rūmai su parku, Kurhauzas, naujai pastatytos vilos, maudyklės – ją puošė ką tik iškilusi neogotikinė bažnyčia. Visgi menininką žavėjo ne tai.
„Traukė jūra, miškas, pati gamta – jis nardė bangose, akimis klajojo po jūros tolius ir po dangų su nuolat kintančiais debesimis, jis su Sofija stebėdavo saulėlydžius, tikriausiai nesyk traukdamas tiltu į jūrą, ant kurio buvo paskyręs pirmą pasimatymą po išsiskyrimo Vilniuje“, – teigia N. Gaidauskienė.
Mes Palangoje, prie jūros, baisiai gera, aš labai laimingas.
Anot jos, M. K. Čiurlionis Palangoje sukūrė nemažai tapybinių sonatų eskizų, plėtojo tapybinių preliudų ir fugų, „Fantazijų“ sumanymus. Taip pat nutapė vieną kitą Jūros sonatos ciklo dalį.
Viešėdami Palangoje, įsimylėjėliai pradėjo vystyti operos „Jūratė“ kūrybinius planus. Sofija turėjo parašyti libretą, o Mikalojus Konstantinas – muziką. Būdamas Palangoje, mokslininkės teigimu, jis teparašė vieną fortepijoninį preliudą, tačiau 1908-ųjų vasaroje slypi vėlesnių muzikinių ir plastinių jo kompozicijų užuomazgos.
„Palanga sietina su emocinėmis M. K. Čiurlionio gyvenimo aukštumomis. Manau, paties menininko žodžiai daugiausia ir pasako: „Mes Palangoje, prie jūros, baisiai gera, aš labai laimingas“, – pabrėžia N. Gaidauskienė.
Įkurdins kopose
Palangos kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas džiaugiasi, kad savivaldybėje iškeltą idėją atminti šį iškilų Lietuvos menininką pavyks įamžinti originaliu būdu ir išskirtinėje vietoje – pajūryje.
„Palanga yra M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės meilės miestas. Jaunas menininkas čia tapydavo. Visi žinome simfoniją „Jūra“. Būtent tai padiktavo idėją skulptūrinį akcentą įgyvendinti ne kur kitur, o prie jūros, kopose“, – teigė R. Trautmanas.
Žmogaus dydžio meninį akcentą poilsiautojai galės aptikti keliaudami S. Dariaus ir S. Girėno gatve Meilės alėjos ir jūros link.
R. Trautmanas teigia, kad akcentu siekta paprastumo, kuklumo, koks buvo ir pats M. K. Čiurlionis.
R. Zubovas priduria, kad Palanga jo proseneliui buvo labai svarbus miestas asmeniniame gyvenime.
„Jau pagyvenus Vilniuje, antras Palangos etapas buvo tuomet, kai jis apsisprendė su sužadėtine Sofija atvažiuoti į Palangą mėnesiui, kur laiką leido aktyviai tapydamas, kurdamas. Tuo metu Sofija rašė. Šis įsimylėjėlių buvimas Palangoje, saulės palydos ant tilto, dalinimasis kūrybinėmis idėjomis, tapo laikotarpiu, kai žmogiška meilė, kuri taip gražiai prasidėjo Vilniuje, tarp inteligentų, visuomenininkų, kai drauge pradėjo dirbti Lietuvos labui, tarsi susilydė į vientisą kūrybinį polėkį būtent Palangoje“, – antrino muzikas.
Paveikslas ir „čiurlenimai“
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programą Palangoje sudaro per dvi dešimtis renginių. Birutės parke Palangos orkestras visą vasarą groja M. K. Čiurlionio muzikinius kūrinius, šį ciklą romantiškai pavadinęs „Čiurlenimai“. Parko rotondoje iškilaus muziko kūryba liejasi kiekvieną šeštadienį, 18.30 val.
Visą vasarą šalia Palangos tilto kurorto svečiai gali išvysti išskirtinį meninį darbą, kurtą Loretos Roževičiūtės-Elksnės, padedant kūrybinei grupei „Vėjo rožė“: 3D paveikslą „Trimatė Jūros sonata“. Kaip skelbia organizatoriai, ši originali instaliacija sukurta ant specialaus 3,5 metrų aukščio metalinio molberto. Autostereograma – sukuria beribio gylio efektą. Įsižiūrėjus žvilgsniu „pro“ vaizdą, prieš akis iškyla laivas delne ir du švyturiai jūros horizonte – paslėptas trimatis siužetas, atgyja tik tiems, kurie susikaupimui skiria akimirką. Vaizdo raštas nupieštas remiantis paveikslu „Sonata – Allegro“, o paslėptas trimatis vaizdas atkartoja sceną iš „Sonata – Andante“. Šis paveikslas yra viena didžiausių autostereogramų pasaulyje – jos išmatavimai siekia 1,6 x 2,5 metro. Greta įrengtas informacinis stendas, kuriame rasite žiūrėjimo instrukciją.
Tarptautinis forumas
Liepos 28 d. Palangos koncertų salėje vyks Anželikos Cholinos spektaklio „Karalių pasaka“ premjera, pagal M. K. Čiurlionio muziką.
Į renginius, skirtus M. K. Čiurlionio gimtadieniui, pakvies ir Gintaro muziejus – čia vyks šeimoms skirtos edukacijos: rugsėjo 26 d, – vyks „M. K. Čiurlionio angelai iš jūros“, rugsėjo 28 d. – „Čiurlionis Palangoje: laiškai, jūra ir Zo“.
Spalio 9–10 dienomis Palangos kurhauze vyks forumas „Kultūros jūra: Panirti. Išnirti. Atsinaujinti“. Šiemetinis renginys bus skirtas etninės kultūros aktualijomis bei M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
