Beveik visos kelionės į legendinį Maču Pikču prasideda nuo Kusko miesto. Išgirdusi inkų istorijos pasakojimus ir stovėdama tarp paslaptingų Maču Pikču griuvėsių, ji aiškiai pajuto, jog sugrįš, bet ne kaip eilinė turistė. Ne tik sugrįš, bet ir žygiuos į šį miestą legendiniu inkų keliu, tokiu, kokiu kadaise eidavo patys inkai iš Kusko per kalnus.
Vos po metų ši svajonė išsipildė: Jurga sugrįžo į Peru, apsigyveno Kuske du mėnesius, perėjo inkų kelią, dar kartą pamatė Maču Pikču ir pramoko šokti salsą bei kalbėti ispaniškai. Greitai gyvenimas Peru tapo ne tik įdomiu gyvenimo nuotykiu, bet ir nauju karjeros sprendimu. Šiandien Jurga Kasperavičiūtė yra „Travel Planet“ kelionių organizatorė.
Apie Perujiečius: „Kaip pasakysi, taip ir bus“
Pirmuosius du mėnesius Peru matėsi it pro rožinius akinius – viskas atrodė nauja, įdomu, o vietiniai pasirodė patys draugiškiausi žmonės pasaulyje. Tačiau vėliau, grįždama į šalį dar ir dar kartą, jau lydėdama lietuvių keliautojus, ji pradėjo matyti ir kitą vietinių pusę – paprastumą, nuoširdumą, bet ir tam tikrą naivumą.
Perujiečiai nėra įkyrūs, ypač lyginant su kitomis Pietų Amerikos šalimis: jei pasakai pardavėjui „ne“, jis priima tai ramiai ir atsitraukia. Tačiau labiausiai žavi jų gebėjimas parodyti šilumą ir dėmesį net mažiausiose smulkmenose.
Kartą Jurga prasitarė vietinei perujietei, kad labai mėgsta raudonųjų kukurūzų kompotą – saldų, sodrios spalvos, atgaivinantį gėrimą. Po kelių dienų moteris jai padovanojo dviejų litrų butelį specialiai išvirto koncentrato, kad galėtų parsivežti jį į Lietuvą. Jurgos lagaminas buvo pilnas, o leistinas oro linijų svoris ribotas. Tačiau ji suprato, jog atsisakyti yra tolygu įžeisti. Butelį šiaip taip parsigabeno, tačiau Lietuvoje gėrimas jai jau nebeatrodė toks skanus. „Tokius dalykus reikia gerti ten, kur jie gimsta,“ – suprato ji.
Perujiečiai retai prieštarauja, dažnai linkę net nekaltai pameluoti ar nutylėti informaciją, kad tik atrodytų malonūs pašnekovui. Šio elgesio šaknys slypi skaudžioje istorijoje – kolonizacijos laikais perujiečių kultūra buvo palaužta, todėl iki šiol šalyje juntama tam tikra hierarchija: „baltojo žodis“ laikomas teisingu, net jei taip nėra.
Jurga prisimena juokingą nutikimą. Su gidu jie važiavo į spalvotus kalnus, bet kelias buvo perkastas ir nepervažiuojamas. Ji nustebusi paklausė, kodėl jis neperspėjo apie tokį kelionės iššūkį. Gidas ramiai atsakė: „Tu sakei važiuoti šiuo keliu, mes ir važiavome.“ Jų logika paprasta: jei pasakei – taip ir bus, net jei visiškai akivaizdu, kad esi neteisus.
Pachamama ritualo mistinė magija
Žavi dar ir tai, jog vietiniai žmonės palaiko itin glaudų ryšį su gamta. Viena iš svarbiausių Peru tradicijų – pagarbos atidavimas žemės motinai Pachamama. Jurga gyvendama Peru greitai išmoko, kad kiekvieną kartą atidarius gėrimą, nesvarbu ką gertum, pirmas gurkšnis turi būti paaukotas žemei motinai. Iš pradžių tai atrodė viso labo neįprastas simbolinis gestas, bet laikui bėgant ji suprato – tai būdas padėkoti ir palaikyti artimą ryšį su aplinka, o kartais net patirti stebuklus.
Vieną ankstų rytą užkopus ant Maču Pikču kalno, Jurga ir jos keliautojų grupė patyrė didelį nusivylimą. Viską gaubė tiršti debesys: nesimatė nei griuvėsių, nei kalnų. Keliautojai jautėsi tiesiog prislėgti. Tuomet vienas iš grupės keliautojų prisiminė ritualą, kurį prieš tai pristatė Jurga. Atidarė gėrimo butelį ir pirmą gurkšnį nupylė žemei motinai. Tuo, kas įvyko netrukus, buvo sunku patikėti. Po minutės debesys ėmė sklaidytis, o prieš akis atsivėrė legendinis Maču Pikču miestas. Visa grupė, net didžiausi skeptikai, stovėjo tiesiog apstulbę.
Tiesa, norėdama išvengti tokių nusivylimų, Jurga į Maču Pikču keliautojus veda du kartus: pirmąsyk – pažintinei ekskursijai, antrąkart – laisvam pasivaikščiojimui. Toks, vietinių gidų itin sveikinamas, sprendimas leidžia keliautojams patirti vietą, dėl kurios atvyko, nepaisant oro sąlygų.
Slapti spalvoti kalnai geresni už “Instagraminę“ versiją
Jurgos nestebina, jog daugelis keliautojų svajoja išvysti garsiuosius Vinicunca spalvotus kalnus, tokius kaip matė socialiniuose tinkluose. Ji prisipažįsta – jų nemėgsta. Kelias sunkus ir ilgas, aukštis didelis ir lietuviams sunkiai atlaikomas, o žmonių – minios. Kartais tenka stovėti eilėje vien tam, kad pasidarytum nuotrauką, o jei orai nepalankūs, visą spalvotų kalnų grožį paslepia sniegas.
Dėl šios priežasties ji renkasi kitus, mažiau žinomus spalvotus kalnus. Iš pradžių, tokį sprendimą pranešus grupei, girdisi lavina nusivylimų – juk jie nori pasidaryti nuotrauką prie visiems žinomų spalvotų kalnų, o ne prie tų negirdėtų. Tačiau vos atvykę į Jurgos „slaptus kalnus“, kurie stebina ne tik spalvų įvairove, bet tyla ir ramybe, jie išgyvena tikrą gamtos stebuklą. Kai kurie net apsiverkia iš susižavėjimo. Ten, be turistų minių, atsiskleidžia tikrasis Andų spalvotų kalnų grožis.
Svarbu paminėti, jog norint atlaikyti keliones Peru kalnuose (vien Kusko miestas yra įsikūręs 3399 metrų aukštyje), svarbu prisijaukinti kokos lapus. Kalnų žmonės kramto kokos lapus, norėdami sumažinti aukštikalnių poveikį – galvos skausmą, pykinimą ar nuovargį. Tačiau lietuviams turistams tai iškart atrodo kaip narkotikai. Jurgai kiekvieną kartą tenka paaiškinti, jog tai visai kas kita – narkotinio poveikio lapai nesuteikia, tik padeda sėkmingai adaptuotis aukštikalnėse.
Peru virtuvė – jūrų kiaulytė ne visų skoniui
Kiekvienas Peru regionas gali pasigirti savo unikaliais patiekalais, tad jų įvairovė tiesiog pribloškia. Pasak Jurgos, ši virtuvė puikiai tinka lietuviškam skoniui: patiekalai sotūs, be egzotiškų prieskonių, išskyrus kalendrą, kuri gali patikti ne kiekvienam keliautojui.
Jurgos pirma rekomendacija yra Ají de Gallina – troškinta vištiena švelniame pieno, sūrio, riešutų ir aji amarillo (geltonųjų čili pipirų) padaže. Norint kažko lengvesnio, puikiai tiks Palta Rellena – pusiau perpjautas avokadas su įdaru, dažniausiai vištienos ar tuno salotomis, pagardintomis majonezu, kartais kiaušiniu, bulvėmis, morkomis ar alyvuogėmis. Skonis tarsi lietuviškos baltosios mišrainės, kuri įdėta į avokado puselę – gana pažįstamas, bet kartu visai kitoks.
Ir, žinoma, legendinė jūrų kiaulytė – cuy. Peru virtuvėje tai yra būtinas patiekalas, dažniausiai gaminamas švenčių proga. Jurga prisimena vieno gido vestuves, į kurias buvo pakviesta, tačiau negalėjo atvykti. Po to nuotraukose matė, jog jų metu buvo paruošta šimtai šių delikatesų. Skonis priklauso nuo gyvūno amžiaus ir paruošimo: jaunos kiaulytės būna minkštos, o vyresnės – kietesnės, primenančios laukinę mėsą. Kai kuriems lietuviams toks neįprastas skonis patinka, kiti vos paragavę atsisako tęsti. Tačiau svarbu suprasti, jog Peru cuy, tai kaip Lietuvoje cepelinai: kasdien jo ant stalo nerasite, bet be jo šeimos šventė tiesiog neįsivaizduojama.
Visam Peru grožiui – bent metai
Peru gamtos įvairovė tokia gausi, kad ją pažinti prireiktų bent metų laiko. Dėl šios priežasties Jurgos kelionių maršrutai paprastai trunka šešiolika dienų. Per šį laiką keliautojai pamato viską, ką galima suspėti, norint susidaryti įspūdį apie šią Pietų Amerikos šalį: nuo Limos pakrantės ir Huacachinos dykumų iki Kusko, Maču Pikču, Arekipos, Kolkos kanjono ir Titikakos ežero. Peru yra tokia įvairi, kad kiekviena diena joje tampa nauju atradimu, o, norint šalį pilnai suprasti, neužtenka joje apsilankyti tik vieną kartą.
P.S. Gal pro jūsų akis neprasprūdo naujienos apie blokuojamus traukinius, vežančius turistus į Maču Pikču. Taip vietos bendruomenė reikalauja teisės valdyti autobusų maršrutus. Turistams – tai nepatogumas. Vietiniams – gyvenimo klausimas. Jie nori ne tik matyti pro šalį pravažiuojančias minias, bet ir patys gauti dalį pajamų. Ir kas gali juos kaltinti? Tik nėra viskas taip paprasta – yra rizika, kad jų valdoma bendrovė neturi pakankamai mašinų, neišbandyta rezervacinė sistema. Su tokiomis drastiškomis priemonėmis Maču Pikču rizikuoja būti išbrauktas ir iš naujųjų pasaulio stebuklų, ir iš kelionių organizatorių maršrutų. Kam reikalingos iš anksto užprogramuotos problemos, kai teks keliautojus „gabenti pėsčiomis“? Tad jei planuojate kelionę į Peru, pasirinkite su kuo keliauti. Geriausia su tais, kas jau ne kartą išsprendė panašias situacijas ir rado būdą pamatyti ypatingas Peru vietas.
