Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Piligriminės kelionės nunešti gali ir į Norvegiją: ar ryžtumėtės žygiuoti šv. Olafo pėdsakais?

Turbūt mažai kas užginčytų, jog Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) yra žinomiausias piligrimystės kelias visoje Europoje. Tačiau tam, kad pasivaikščiotume šventųjų pėdsakais, vykti į pietus tikrai nebūtina. Ar žinote, jog visai šalia mūsų, Skandinavijoje, kasmet būrius entuziastų pritraukia piligriminė kelionė, skirta prieš 1000 metų gyvenusiam karaliui atminti?
Šv. Olafo keliai
Šv. Olafo keliai / Eskil Roll nuotr.

Žygiai po Norvegijoje stūksančius kalnus suvilioja ne vieną šioje šalyje apsilankantį keliautoją. Tuo tarpu trokštantys save fiziškai išbandyti rimčiau ir kartu leistis į dvasines paieškas neretai pasirenka praeiti vienu iš Šv. Olafo kelių, kuriais piligrimai keliauja jau šimtus metų.

Po šv. Olafo vardu slepiasi Olafas II Haraldsonas – Norvegijos karalius, šalį valdęs nuo 1015 iki 1028 metų. Po to, kai 1030 metais žuvo Stiklestado mūšyje, jis buvo paskelbtas kankiniu ir šventuoju. Tai lėmė pradėję sklisti gandai apie šio karaliaus įvykdytus stebuklus: išgydytus sužeistuosius, akluosius ir nebylius, išlaisvintus belaisvius bei užgesintus gaisrus.

Helmet nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais
Helmet nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais

Šv. Olafo atminimui įprasminti sukurta daug meno kūrinių, visoje Šiaurės Europoje pristatyta maldos namų. Yra žinoma, kad maždaug iki 1540 m. šv. Olafo garbei iškilo mažiausiai 340 bažnyčių ir koplyčių, iš kurių net 288-ios buvo ne Norvegijoje.

Ištisus šimtmečius po šv. Olafo mirties piligrimai keliavo per Skandinaviją maršrutais, vedančiais į Trondheimo miestą Norvegijoje, kur jis ir yra palaidotas. Vieta, iš pradžių buvusi paprasta medine koplyčia virš šventojo kapo, laikui bėgant virto nuostabia Nidaros katedra. Čia dabar tradiciškai karūnuojami Norvegijos monarchai.

Tibe nuotr./Nidaros katedra
Tibe nuotr./Nidaros katedra

Atsižvelgiant į gilią piligrimystės tradiciją ir istorinį palikimą, siejamą su šv. Olafo asmenybe, 2010 metais Šv. Olafo keliams buvo suteiktas Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas.

Šiuo metu prie šio kultūros kelio įvairios institucijos ir asociacijos yra prisijungusios penkiose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir net Estijoje. Pastarosios sostinėje Taline stūkso šv. Olafo vardu pavadinta bažnyčia, viena aukščiausių visame mieste.

Shutterstock nuotr./Šv. Olafo bažnyčia Taline
Shutterstock nuotr./Šv. Olafo bažnyčia Taline

Kad aplankytų Trondheime esantį šv. Olafo kapą, keliautojai žygiuoja ne tik per pačią Norvegiją – maršrutai driekiasi ir per kitas Šiaurės Europos šalis. Jų versijų yra pačių įvairiausių: nuo trumpų vienos dienos išvykų iki kelias savaites trunkančių kelionių.

Visgi, kaip portalui 15min sako Šv. Olafo kelių vadybininkas Hansas Mortenas Løvrødas, pagrindiniu maršrutu laikomas gražusis Gudbrandsdalsleden kelias, prasidedantis Norvegijos sostinėje Osle ir besidriekiantis 643 kilometrus. Šiam atstumui nueiti prireikia apie 30 dienų.

Espen Roll nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais
Espen Roll nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais

Įdomu tai, jog kai kurie žygeiviai link Nidaros katedros keliauja ne tik sausuma. Egzistuoja ir Šv. Olafo vandens kelias, prasidedantis Suomijos mieste Turku ir besibaigiantis Ekerėje, Alandų salose. Šv. Olafo vandens kelias yra pirmasis piligrimų takas, jungiantis Suomiją ir Švediją per jūrą. Kaip pažymi H.M. Løvrødas, šis maršrutas yra „geras pavyzdys ir rezultatas to, jog šv. Olafo palikimas išplito po visą Šiaurės Europą“.

Kasmet šiuo piligrimų keliu pražingsniuoja žmonės iš daugiau nei 30 šalių.

Anot pašnekovo, bėgant laikui, Šv. Olafo kelių populiarumas Europoje tik auga. „Patenkinti keliautojai yra geriausia reklama“, – sako jis, pridurdamas, jog kasmet šiuo piligrimų keliu pražingsniuoja žmonės iš daugiau nei 30 šalių.

Eskil Roll nuotr./Pusryčiai piligrimų hostelyje
Eskil Roll nuotr./Pusryčiai piligrimų hostelyje

H.M. Løvrødas patikina – nors Šv. Olafo keliai užgimė religiniu pagrindu, šiuo metu į juos leidžiasi ir netikintys žygeiviai. Jie tiesiog trokšta išbandyti savo galimybes, susilieti su vietine kultūra, apžiūrėti viduramžių laikų bažnyčias bei ūkius, veikiančius jau šimtus metų, ir taip praturtėti dvasiškai.

„Šiandien gyvename įvairialypėje ir daugiareligiškoje, daugiakultūrėje ir sekuliarizuotoje visuomenėje. Žmonės ieško savo gyvenimo prasmės, lėto laiko, ramybės, priklausymo ir bendruomenės jausmo. Vieni žmonės vis dar turi religinę motyvaciją ir priežastį keliauti, kiti turi kitokių priežasčių ir tikslų, tačiau piligrimų keliuose yra laukiami visi“, – pabrėžia H.M. Løvrødas.

Paklaustas, kokią naudą tokie neretai fiziškai sekinantys nuotykiai gali suteikti žmogui, Šv. Olafo kelių vadybininkas atsako – tai ir džiaugsmas, kad judi tiek fiziškai, tiek emociškai, ir priklausymas kažkam daug didesniam už tave patį, ir platesnis žvilgsnis į gyvenimą.

Helmet nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais
Helmet nuotr./Akimirkos iš žygio Šv. Olafo keliais

Kalbėdamas apie Šv. Olafo kelių patrauklumą konkrečiai mums, lietuviams, pašnekovas kaip vieną iš esminių punktų įvardija artimą Šiaurės ir Baltijos šalių istoriją, įvairialypę gamtą bei svetingus vietinius žmones.

Ne ką mažiau svarbus, anot jo, yra ir malonus klimatas bei žemas Norvegijos kronos kursas. Be to, tam, kad pradėtume žygį, labai toli keliauti nereikia – tik iki Talino.

Daugiau informacijos apie Europos kultūros kelius rasite specialioje Kultūros paveldo departamento inicijuotoje 15min rubrikoje – „Europos kultūros keliai. Kas tai?“!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais