Braliukai pavogė mano „pasatą“, skundėsi tas latvis, o man, kartu su jaučiama gėda, buvo miela, kad net ir tokios būsenos jis mus vadino braliukais. Aišku, nebūtinai tą jo automobilį pavogė lietuviai, bet jaučiausi blogai, kad tai nutiko būtent pas mus.
Ši istorija yra gana sena, dabar Lietuvoje niekas nebevagia ne tik „pasatų“, bet ir apskritai jokių automobilių (išskyrus prašmatnius ir prabangius).
Laikai taip pat yra gerokai pasikeitę, tačiau gražus pavadinimas braliukai tebėra – mes su latviais dažnai vieni kitus taip pavadiname. Tai yra labai gražu, nes esame broliškos, kaimyninės tautos, neturinčios nei didesnių nesutarimų, nei istorinių skriaudų.
