Karštis tvyro visą parą – net ir vidury nakties. Ilgi elektros tiekimo sutrikimai reiškia, kad kai kuriuose namuose neįmanoma įjungti net paprasčiausių ventiliatorių. Žmonės nuolat ieško būdų atsivėsinti: pavyzdžiui, liejasi vandeniu iš žarnos arba miega lauke. Daugeliui Bandos – Šiaurės Indijos miesto, kuriame fiksuojama viena aukščiausių temperatūrų šalyje, – gyventojų vien išgyventi dieną yra tikras iššūkis, rašoma „Daily Express“.
Dėl visuotinio atšilimo, kurį daugiausia lemia tokių degalų kaip dujos, nafta ir anglis deginimas, karščio bangos Indijoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės. Utar Pradešas – valstija, kurioje yra Banda, – yra viena labiausiai pažeidžiamų ekstremalaus karščio atžvilgiu. 2023 m. per kelias dienas siautusios stiprios karščio bangos metu kai kuriose šios valstijos vietovėse mirė mažiausiai 119 žmonių.
Gegužę temperatūra čia pakilo iki 48,2 laipsnio – tai buvo vienas iš daugelio kartų šiais metais, kai šiame mieste užfiksuota aukščiausia tos dienos temperatūra visoje šalyje. Pasak klimatologo ir meteorologijos istoriko Maximiliano Herreros, stebinčio pasaulinius ekstremalius orų reiškinius, Banda šiemet septynis kartus buvo karščiausia vieta Žemėje (dažniausiai – balandžio mėnesį). Nuo to laiko temperatūra šiek tiek nukrito, tačiau vis dar tvyro alinantis karštis, ypač dėl sezoninių liūčių didinamos drėgmės.
Birželį „Associated Press“ komanda nuvyko į Bandą, norėdama aprašyti, kaip žmonės visą dieną bando ištverti karštį.
Munni Devi ir keturi jos sūnūs pradeda daržovių krovimo darbus tada, kai didžioji miesto dalis dar miega. Nors dar tik 4 val. ryto, temperatūra jau siekia 30 laipsnių. Bandos daržovių turguje darbininkai pluša iškraudami pomidorus, duonmedžio vaisius bei kitas daržoves ir perkeldami juos į mažesnes transporto priemones, skirtas išvežioti prekes į aplinkines parduotuves.
70-metė Munni pasakoja, kad karštis kasmet stiprėja, o šie metai buvo ypač sunkūs. Šis darbas fiziškai sunkus bet kokiu oru, o per karščių bangas – tiesiog nepakeliamas. Visgi Munni teigia, kad ji ir jos sūnūs negali sau leisti praleisti nė dienos.
„Karštį jaučia visi, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių mums tenka jį ištverti“, – sako ji. Munni pasakoja, kad daugelis pirkėjų atvyksta anksti, tikėdamiesi apsipirkti, kol temperatūra dar nepasiekė aukščiausios ribos.
M.Devi su sūnumis dirba nuo ankstyvo ryto iki pietų, o tada grįžta namo atsikvėpti. Ji teigia, kad dėl nestabilaus elektros tiekimo net ir namuose sunku rasti atgaivos.
Kad bent kiek palengvintų savijautą, M.Devi anūkus kasdien apipurškia vandeniu iš žarnos. „Kai dingsta elektra, neveikia net lubiniai ventiliatoriai. Kartais elektros nebūna valandų valandas“, – pasakoja ji. Popietės saulei kepinant Bandos gatves, gyventojai, galintys sau leisti likti viduje, taip ir daro. Tačiau kai kurie daržovių pardavėjai ir motorinių rikšų vairuotojai lieka lauke, tikėdamiesi sulaukti daugiau pirkėjų ar klientų.
Tuo tarpu 70-metis gyvūnų mylėtojas Shobharamas Kashyapas savo namų dirbtuvėse gamina medinius inkilus. S.Kashyapas pasakoja, kad jis kartu su kitais savanoriais visame mieste iškėlė daugiau nei 15 000 inkilų, norėdamas suteikti paukščiams prieglobstį.
Ryškiomis spalvomis – dažniausiai žalia, kuri, pasak vyro, paukščiams labiausiai patinka, – nudažyti Shobharamo inkilai pritvirtinti prie medžių ir sienų visame Bandos mieste. Greta namų jis taip pat pastatė molinius indus su vandeniu, kad paukščiai galėtų jame atsigaivinti ar atsigerti. Ankstesniais metais per karščio bangas būdavo atvejų, kai perkaitę paukščiai krisdavo iš dangaus.
Dėl karštesnių orų padaugėjo pacientų Bandos ligoninėje – viename didžiausių šio regiono medicinos centrų. Žmonės, kenčiantys nuo karščio sukeltų negalavimų – nuo alpimo iki šilumos smūgio, – dažniausiai kreipiasi į medikus popietę ir vakare, užpildydami ligoninės koridorius bei palatas.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas dr. Abhishekas Pranayami teigia, kad kiekvieną vasarą ligoninėje padaugėja pacientų, „ir jų skaičius kasmet auga“. Pasak jo, gydoma daugybė žmonių, kenčiančių nuo dehidratacijos, viduriavimo, vėmimo ir pilvo skausmų – negalavimų, kurie dažniau pasitaiko pakilus temperatūrai. Vieni pacientai pasveiksta per kelias dienas, kitiems prireikia daugiau laiko. „Mums ir personalui tenka didelis krūvis“, – sako jis.
Net ir nusileidus saulei, Bandoje išlieka karšta. Miesto geležinkelio stotyje šeimos kartais susirenka vėlai vakare, tikėdamosi, kad atvirose platformose ir pučiant retkarčiais pasirodančiam vėjeliui bus maloniau nei ankštuose, visą dieną kaitrą sugėrusiuose namuose. Vieną tokią naktį dešimtys žmonių miegojo stotyje, norėdami išvengti karščio.
Tarp žmonių ant žemės guli šunys – jie taip pat ieško būdų, kaip bent kiek atsikvėpti nuo karščio. Darbininkai, kurių namuose per ankšta ir per karšta miegoti, nakvoja ant apklotų prie geležinkelio stoties įėjimo, stengdamiesi bent kiek pailsėti.
Tai, kas čia vyksta, yra pasaulinio masto reiškinys.
„Dėl klimato kaitos keičiasi vidutiniai rodikliai, – teigia Abhiyantas Tiwari, klimato ir sveikatos srities ekspertas iš Naujajame Delyje įsikūrusios organizacijos NRDC India. – Nors Banda visada garsėjo karštomis vasaromis, dabar keičiasi karščio intensyvumas, trukmė ir žmonių, patiriančių pavojingą karštį, skaičius.“ Aukšta temperatūra naktį kelia ypač didelį susirūpinimą, nes ji neleidžia žmonėms fiziškai atsigauti po dienos karščio, sako jis.
Aukščiausias Bandos vyriausybės pareigūnas teigia, kad valdžios institucijos reagavo atidarydamos vėsinimo centrus, išdalydamos šimtus tūkstančių geriamųjų rehidratacijos rinkinių ir karščio perspėjimų metu stebėdamos ligoninių darbą.
Bandos rajono administracijos vadovas Amitas Aasery teigia, kad pareigūnai analizuoja požeminio vandens lygį, dirvožemio drėgmę ir augalijos nykimą, kartu siekdami gerinti vandens tiekimą bei didinti visuomenės informuotumą. Visgi jis pripažįsta, kad jų galimybės – ribotos. „Tai, kas čia vyksta, yra pasaulinio masto reiškinys, – sako jis. – Tai lemia klimato kaita. Mes patiriame jos padarinius.“
