Ant šios retro bangos bando išplaukti mažieji šalies muziejai ar kempingai, kurių nameliai – lyg modernios sovietinių laikų kopijos. Turizmo rinkos ekspertai sako, kad kryptis teisinga, tačiau tai masina tik dalį tautiečių, kuriems būtini neįprasti potyriai.
Pabėgimo kambarys „Už kadro“
Štai Pasvalio krašto muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys „Už kadro“ – sąsaja su tais laikais, kai šiame pastate veikė kino teatras. Čia viskas dvelkia retro dvasia. Žaidėjai, spręsdami įvairius galvosūkius, per valandą turi patekti iš bufeto į kino salę ir nepavėluoti į kino seanso pradžią.
Mini kino salėje eksponuojama sena kino technika, pristatomi iš Pasvalio krašto kilę aktoriai ir režisieriai, o filmas rodomas senuoju juostiniu kino projektoriumi, kurį muziejui padovanojo Pasvalio krašte dirbęs kilnojamojo kino mechanikas. Tėvams arba seneliams tik belieka jaunai kartai papasakoti apie Lietuvos kinematografijos išskirtinumą.
O štai 22 kambarių Pasvalio kempingo įkūrėjas Kostas Butkus sako, kad Sporto mokyklos teritorijoje įsikūrusį kempingą lanko ne tik lietuvių, bet ir suomių ar vokiečių šeimos. Šis kempingas – bene vienintelis Baltijos šalyse beveik ant „Via Baltica“ magistralės, kur šalia ir futbolo stadionas, ir batutų parkas, ir smėlio paplūdimys, ir nuolat veikianti kavinė. „Tai kiek socialinis projektas – lyg ramybė mini kurorte“, – šypteli K.Butkus.
Jo teigimu, toks standartas įprastas Suomijoje ar Vokietijoje, todėl tų šalių baikeriai ar pavienės šeimos renkasi Pasvalį. Kempingas jau visiškai užsakytas iki Joninių, o pusė svečių – užsieniečiai. „Santykinai tai yra retro turizmas, nes suomiai prašo nuvežti į sovietinius laikus primenančią kino salę ar parodyti kitų sovietinių reliktų“, – šypteli Kostas.
Masina sovietine technika
Jam pritaria Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė: „Švedai išpūtę akis nagrinėja sovietinį dulkių siurblį „Raketa“, kuris buvo blogai nukopijuotas iš vakarietiškų analogų, – sako Viktorija. – Visa ta sovietinė atominė realybė ar jos atributai masina Lietuvos jaunąją kartą ir skandinavus.“
V.Kazlienė siūlo Lietuvai eiti Švedijos keliu. Ten masiškai didmiesčių gyventojai nemokamai arba už labai mažą kainą atsisako nereikalingų daiktų. Dalį jų vertina mokslininkai, ir, jei tai turi istorinę vertę, kuriami aprašymai ir daiktai išsaugojami muziejuose.
Jai pritaria kelionių aplikacijos „Hoperfy“ įkūrėjas Tadas Kertenis, ką tik porą mėnesių praleidęs JAV San Franciske. „Ten už kiekvieno kampo yra po senovinį mažą privatų retro muziejų, kad ir legendinių švarkų, – pasakojo Tadas. – Šis apsilankymas būna vienkartinis, užtrunki ne daugiau nei valandą, bet įspūdį susidarai. Daug kam didieji muziejai yra varginantys, alinantys, todėl mažieji muziejai jau dabar tampa atskira verslo šaka.“
Perimsime JAV patirtį
„Mes nuo JAV atsiliekame 10 metų, todėl mažųjų muziejų banga neišvengiamai patvins ir Lietuvoje“, – sako Tadas, kuris primygtinai siūlo muziejų savininkams „įveiklinti“ lankytojus. „Tegu jie fotografuojasi, trumpina kelnes, kepa bandeles ar laksto labirintais į kino sales. Supraskime, jei nebus veiksmo, muziejai bus aplenkiami, o apie jų ekspozicijas užteks pasiskaityti „Chat GPT“.
Ekspertai sako, kad mažų privačių muziejų šeimininkai pluša lyg geri prekeiviai – jie ir idėjų sumanytojai, ir įgyvendintojai, ir aktoriai, todėl ir skaičiuojami apsilankymų skaičiai bei kuriamas laimės indeksas.
Mažųjų muziejų banga neišvengiamai patvins ir Lietuvoje.
Tarp itin vykusių sprendimų – Kauno atominis bunkeris, „Art Deco“ muziejus, Pasvalio ir Visagino muziejai, o štai pas kaimynus latvius – turistų antplūdis į buvusiame daržovių sandėlyje įkurtą Kontracepcijos muziejų.
