Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Sacromonte: sekant melodinga čigono rauda

Virpančios gitaros stygos... Iš širdies gelmių sklindanti melodinga aimana, kurioje susilieja ir beribis ilgesys, ir begalinė kančia, ir neaprėpiamas džiaugsmas. Ta sielos gelmių rauda sklinda iš juodų lyg anglis čigono akių... Abejingų šiam širdį draskančiam kimaus balso čigono šauksmui nelieka...
Sacromonte
Sacromonte / Kristinos Aksamitaitės nuotr.
Temos: 2 Šokiai Rauda

Šį kartą lankomės flamenko tėvyne tituluojamoje Andalūzijoje, o konkrečiai Granadoje – mieste įsikūrusiame Siera Nevados kalnų papėdėje. Būtent joje XIX a. ir gimė Andalūzijos siela vadinamas flamenkas. Nors pastarasis gyvuoja tik du amžius, jau turi daugybę skirtingų žanrų, o folkloriškosios jo istorijos šaknys siekia dar arabų laikus.

Apie flamenko žanro ištakas Granadoje mena senieji rajonai – Albayzín ir Sacromonte. Čia Antonio Chacón, Šventojo kalno (Sacro Monte) urvuose išgirdęs vietinį folklorą, sukūrė flamenko dainavimo stilių. Kodėl sukūrė? Paprasta – flamenkas nėra folkloras. Dažnai jis tapatinamas su šokiu, ritmingu rankų plojimu arba gitara. Beje, ji į šį meną įsitraukė paskutinė. Pirmiausiai tai tebuvo širdį veriantis čigono šauksmas.

Pastarasis ir šiomis dienomis kiekvieną vakarą besileidžiant saulei atvilioja turistus į Sacromonte ir jos zambrus arba kitaip vadinamus flamenko urvus. Būtent čia slypi flamenko ištakos. Dar kopiant į Sacromonte kalvą mus pasitinka didžiulės čigonų bendruomenės karaliaus Chorro Humo skulptūra. Rūstus čigono veidas perspėja: „žengiate į čigonų karalystę“.

Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte
Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte

Pirmą kartą lankomės čia vidurnaktį. Kildami vis aukštyn Sacromonte keliu grožimės vis naujais vaizdais: tolumoje apšviestu rūmų ansambliu – Alhambra, tarsi iš mažų žiburiukų sudėliota Granados mozaika ir žinoma egzotiškais kalno šeimininkų namais.  Šie tikrai neįprasti: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad fasadas tarsi paradinė paprasto namo pusė, tačiau įkišus nosį vidun matyti, jog visas „namo“ vidus įraustas į kalno šlaitą.

Galiausiai viską apgaubusi tamsa ir apleisti būstai, kuriuose jau niekas nebegyvena, priverčia pasijusti nejaukiai, todėl patraukiame tiesiai į viename irvų esančią vietinę diskoteką, padalintą į dvi erdves: vienoje jų – klubais poros sūpuoja pagal ispaniškas melodijas, kitoje – skamba šiuolaikinė viso pasaulio radijo topus užkariavusi muzika. Anksčiau vakarais lankytojams buvo atverta daugiau Sacramonte urvų, o šiandien kasdien veikiančių zambrų čia liko vos kelios. Vienoje jų ir mes buvome maloniai pakviesti pasisvečiuoti ir pasiklausyti čigono raudos bei jo virpinamų gitaros stygų.

Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte
Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte

Dienomis zambros dažniausiai uždarytos. Vis dėlto vaikštinėjant po teritoriją ir gėrintis Siera Nevada baltomis viršūnėmis, vos akimis aprėpiamais neištrinamais iš atminties peizažais galima išgirsti, kaip už uždarų durų sklinda gitaros skambesys ar pakaustytų batelių tauškėjimas. Čia flamenko meno mokytis atklysta ne tik ispanai, bet ir iš viso pasaulio atvykstantys šokėjai, dainininkai, gitaristai ir perkusionistai.

Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte
Kristinos Aksamitaitės nuotr./Sacromonte

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos