Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Savaitgalį Dubingiuose atgims sena tradicija – laumių maudynės

Pavasario lygiadienis – tai gamtos atbudimo pradžia, laikas kai su kiekviena diena saulės šviesos mūsų gyvenime ima daugėti. Tam, kad pavasaris ateitų greičiau, o metai būtų geri, derlingi ir sėkmingi, turime sušildyti žemę ir pabudinti iš žiemos sąstingio ne tik ją, bet ir save.
Laumių maudynės vyks Asvejoje
Laumių maudynės vyks Asvejoje / Linos Žaltauskaitės nuotr.

Asvejos regioniniame parke, Dubingiuose bus gaivinama senovinė tradicija – Laumių maudynės, – dainuosime pavasarines sutartines, būgnysime, šoksime aplink laužą, vaišinsimės gandro duonele ir nusimaudysime Asvejos (Alkos) ežere.

Pirmą kartą plačiai bus atlikta unikali, Dubingių apylinkėse užrašyta Laumių sutartinė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Linos Žaltauskaitės nuotr./Laumių maudynės vyks Asvejoje
Linos Žaltauskaitės nuotr./Laumių maudynės vyks Asvejoje

Kokius pavasario sutikimo papročius turėjo mūsų protėviai?

Pavasario sutikimo rituale buvo atliekami gamtos žadinimo veiksmai: šokimas aukštyn, „šokimas lenton“, kai permesdavo lentą per skersinį ir dvi merginos šokinėdavo, viena ant vieno lentos galo pakildavo aukštyn, o kita ant kito nusileisdavo, supimasis, vertimasis kūlio, voliojimasis, buvo šokami paukščių judesius imituojantys šokiai. Tokius veiksmus žmonės atlikdavo lengvai apsirengę ir basi.

Nors oras dar būdavo šaltas išrengdavo ir vaikus. Buvo tikima, kad žmogaus kūno šiluma gali ištirpinti sniegą ir ledą ir taip sušildyti gamtą, o kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme buvo laikomas magišku veiksmu.

Simonas Daukantas rašo, kad pavasario sutikimo ritualą kovo pabaigoje atlikdavo tik merginos: lengvai apsirengusios ir basos jos bėgdavo už kaimo į laukus rytų pusėje pasitikti saulėtekio ir grįždamos skelbdavo atėjus pavasarį. Jos sveikindavo visus sutiktuosius, plodamos rankomis šokdavo ratelius.

Išsirengimas sutinkant pavasarį gyvavo ir aplinkinėse tautose. Čia merginos dainuodamos šokdavo ratelius vandenyje, o jei upė būdavo užšalusi, eidavo ratelius aplink eketę ir prausdavosi lediniu vandeniu.

Laumių maudynių šventė skirta ir Gandro dienai. Gandrui mūsų protėviai skyrė ypatingą dėmesį, jį laikė dievo pasiuntiniu, susijusiu su dangumi ir ugnimi, turinčiu ypatingų mitinių galių. Nuskriaudusiems gandrą grėsė Perkūno atpildas – jų namai sudeginami arba nusiaubiami audros.

Šventės metu gyvavo „gandravimo“ paprotys – tą dieną buvo lankomi kaimynai, lėtai, išdidžiai vaikščiojant iš vienų pas kitus, imituojant gandro judesius – tai toteminės choreografijos judesiai. O pirmą kartą tais metais pamačiuosieji gandrą versdavosi kūliais, kad būtų vikrūs ir greiti. Daugelyje tautų vertimasis kūlio, ritinėjimasis buvo suvokiami, kaip vaisingumą skatinanti magijos priemonė. Taip pat būdavo elgiamasi ir išgirdus pirmąjį griaustinį. Ir gandras, ir pirmasis griaustinis buvo laikomi gamtos atgimimo ženklais. Gandro sutikimui buvo kepamos visokių javų ir sėklų bandelės – „gandro kukalės“, kurias dėdavo ant tvorų ar pakabindavo medyje.

Per Gandrines buvo pagerbiamas ir kitas mitinių galių turintis gyvūnas – žaltys. Jis siejamas su žeme, namų sergėtojas. Buvo tikima, kad žaltys namams neša laimę, apsaugo nuo gaisro, žmonėms teikia sveikatą, sėkmę ir laimina visus jų darbus. Todėl buvo įprasta laikyti žaltį namuose, o jo neturėjimas buvo laikomas blogu ženklu.

S.Daukantas teigė: „Katruose namuose žalčiai neapsigyvena, tį, sakydava, nesčėstis bus“.

Linos Žaltauskaitės nuotr./Laumių maudynės
Linos Žaltauskaitės nuotr./Laumių maudynės

Startas – rudens lygiadienyje: palydėti žiemoti žalčiai

Praėjusių metų rudenį pirmą kartą simboliškai palydėti žalčiai žiemos miegui Asvejos (Alkos) ežere. Dabar atėjo metas juos pažadinti ir tai bus daroma „Laumių maudynėmis“.

Atiduosime duoklę ir vietinėms Laumėms, kurios čia gyvena: viena – Laumikonių Laumiakalnyje, antra – Ankštos Laumiaduobėje, trečia – Rožių Akmeny, rašo šventės rengėjai.

Stebuklinga yra tai, kad būdamos toli viena nuo kitos jos susiūkčioja, dainuodamos unikalią tik šios vietos sutartinę. Jei atvyksite, ne tik ją išgirsite, bet ir kartu galėsite padainuoti.

Kadangi šventės laikas sutampa su Verbų sekmadieniu, vieni kitus paplaksime, kad būtume sveiki bei apsaugoti nuo visokių blogybių. Per Verbas visoje Lietuvoje gyvavo apeiginis paprotys, vieni kitus plakti blindės, žilvičio, kadagio ar išsprogusio berželio šakelėmis. Žmonės tikėjo kad, šiuose augaluose susikaupusi gyvybė, augimo ir vaisingumo jėga, suteikiantys žemei gyvybingumo, o žmonėms – sveikatos ir laimės.

Laumių maudynės vyks kovo 24 d. 12 val. Dubingiuose. Šventė skirta visai šeimai.

„Laikydamiesi mūsų protėvių papročių, pasveikinsime pavasarį ir pabudinsime žemę: dainuosime pavasarines sutartines kartu su Milda Petkevičiene Dečkuviene, būgnysime, šoksime aplink laužą, vaišinsimės gandro duonele ir nusiprausime arba nusimaudysime Asvejos (Alkos) ežere. Pirmą kartą plačiai bus atlikta unikali, Dubingių apylinkėse užrašyta Laumių sutartinė“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šventę organizuoja Asvejos regioninis parkas ir Lietuvos sveikuolių sąjunga. Organizatoriai kviečia registruotis į šventę interneto svetainėje www.sveikuoliai.lt

Beje, šventės metu kažkurią Laumę palaimins žaltys, – burtai lems, kam atideks ypatinga dovana – Gintvilės Giedraitienės-Giedražolės meno kūrinys „Žalčio palaiminimas“. Menininkė jį sukūrė specialiai šiam renginiui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius