Neseniai skrydžio palydovės @enairexxion „TikTok'e“ paskelbtas vaizdo įrašas, pavadintas „Neikite į dušą po skrydžio… bet kodėl?“, sukėlė naują diskusijų bangą Prancūzijoje. Portalas 20 Minutes konsultavosi su dermatologe Martine Baspeyras, Prancūzijos Estetinės dermatologijos draugijos prezidente ir pabandė išsiaiškinti, kodėl praustis po skrydžio duše gali būti ne itin gera idėja.
„Po ilgo skrydžio visi turime tą patį įprotį: lįsti į karštą vonią ar dušą… Tačiau būtent to daryti nereikėtų“, – savo Instagram vaizdo įraše sako stiuardesė.
Jos pateikiama priežastis atrodo logiška: „Lėktuve oras yra labai sausas, o tai lemia odos išsausėjimą, dėl ko sutrinka odos barjerinė funkcija ir oda praranda riebalus – vadinamąją „airplane skin“, kurios požymiai – sausa oda, riebios zonos, tempimas, spuogai.“
Tačiau ar būtent dušas ir maudynės gali lemti odos būklės pablogėjimą? Dermatologė portalui 20 Minutes atsako tvirtai: „Ne“, ir pati pripažįsta, kad po kiekvieno skrydžio pati visada maudosi.
Karštas vanduo – tikroji problema
Pasak gydytojos, tikroji problema – ne dušas, o vandens temperatūra.
„Maudynės po skrydžio yra saugus higienos įprotis, ypač po ilgo laiko viešose erdvėse, pavyzdžiui, oro uoste. Svarbiausia – nelieti ant kūno verdančio vandens“, – pabrėžia specialistė.
Vėliau vaizdo įraše minėta skrydžio palydovė patikslino savo teiginius: „Po skrydžio negalima maudytis karštame vandenyje“, kad oda nebūtų pažeista ir nepadidėtų sausumas.“
Iš tiesų šis patarimas galioja ne tik keliaujant lėktuvu. Nesvarbu, ar skrendate, ar važiuojate traukiniu ar kita transporto priemone, – oda nuolat patiria pokyčius: sezonų kaitą, oro kondicionavimą, išorės dirgiklius, kuri veikia jos apsauginį barjerą.
Be to, net ir nekeliaujant, dermatologė rekomenduoja kasdien maudytis vėsiame vandenyje, naudoti švelnius produktus ir baigti procedūrą drėkinančiu kremu. Taip ne tik nusiprausite, bet ir pamaitinsite odą.
Parengta pagal 20minutes.fr
