Sekite 15min Google
Programoje dalyvauja ir įvairių Lietuvos mokyklų moksleiviai. Vilniaus Pilaitės gimnazijos geografijos mokytojos bei projekto „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ koordinatorės Vilmos Pundienės teigimu, tokia patirtis keičia jaunų žmonių požiūrį į demokratiją, politiką ir jų pačių vaidmenį visuomenėje.
„Mokiniai praktiškai pamato, kaip veikia demokratija ir kaip iš tikrųjų dirba Europos Parlamentas. Jie lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius, vartoja užsienio kalbas, ugdo kritinį mąstymą ir tampa pilietiškesni“, – sako V. Pundienė.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pabrėžia, kad viena svarbiausių programos stiprybių – galimybė Europą pažinti ne tik iš vadovėlių, bet ir per asmeninę patirtį.
„Mokiniai patys tampa jaunaisiais Europos Parlamento ambasadoriais – organizuoja pamokas, diskusijas, Europos Parlamento darbo simuliacijas, įvairias pilietines iniciatyvas ir taip atranda, kad kiekvieno jų balsas bei veikla yra svarbūs kuriant demokratiškesnę visuomenę“, – sako D. Jakaitė.
Iš mokyklos veiklų – į Europos Parlamentą
Projektą „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ Pilaitės gimnazija vykdo nuo 2018 metų rudens. Mokiniai rengia pamokas ir diskusijas, kuria turinį apie Europos aktualijas, organizuoja Europos dienos renginius, į mokyklą kviečia europarlamentarus bei kitus svečius.
Iš pradžių daugumą veiklų inicijuodavo mokytoja, tačiau ilgainiui vis daugiau atsakomybės perėmė patys gimnazistai.
„Metams bėgant mokiniai labai stipriai įsitraukė ir dabar jau yra tikrieji projekto lyderiai. Jie patys organizuoja veiklas, kviečia europarlamentarus į diskusijas ir susitikimus, o aš labiau esu kuratorė“, – pasakoja V. Pundienė.
Aktyviausiai projekte pasirodžiusios mokyklos įgyja galimybę dalyvauti „Euroscoloje“. Į vieną sesiją iš Lietuvos paprastai vyksta 24 mokiniai iš trijų mokyklų – po aštuonis kiekvienos jų atstovus. Pilaitės gimnazija, aktyviai dalyvaujanti projekte, tokią galimybę gauna beveik kasmet.
Pasak D. Jakaitės, dalyvavimas programoje neapsiriboja vien kelione į Strasbūrą.
„Mokykloms tai yra galimybė praturtinti ugdymo procesą, o mokiniams – dalyvauti susitikimuose su europarlamentarais, Jaunųjų lyderių akademijose, vykti į tarptautines MEPA asamblėjas, „Euroscolą“ Strasbūre ar seminarus Briuselyje. Mokytojai taip pat gauna metodinę medžiagą, kuri padeda Europos Sąjungos temas integruoti į įvairias pamokas – ne tik pilietiškumo, bet ir geografijos, istorijos, lietuvių bei užsienio kalbų ar ekonomikos“, – sako ji.
Mokytojai taip pat gauna metodinę medžiagą, kuri padeda Europos Sąjungos temas integruoti į įvairias pamokas – ne tik pilietiškumo, bet ir geografijos, istorijos, lietuvių bei užsienio kalbų ar ekonomikos.
Vienai dienai tampa europarlamentarais
Europos Parlamento būstinėje Strasbūre mokiniai susitinka su bendraamžiais iš kitų Europos Sąjungos valstybių, dirba tarptautinėse grupėse, užduoda klausimus Parlamento atstovams, teikia pasiūlymus ir balsuoja.
„Mokiniai savotiškai imituoja Parlamento darbą – diskutuoja, svarsto aktualius klausimus, priima sprendimus ir balsuoja. Taip jie praktiškai susipažįsta su tuo, ką veikia europarlamentarai“, – aiškina V. Pundienė.
Į Strasbūrą mokiniai keliauja autobusu, todėl pakeliui aplanko ir kitus Europos miestus, susipažįsta su skirtingomis kultūromis, bendrauja su jaunuoliais iš Lietuvos ir užsienio mokyklų.
Kelionė pranoko lūkesčius
Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleivė Ugnė Drungilaitė pasakoja, kad pakeliui į Strasbūrą mokiniai aplankė Prahą, tačiau svarbiausia išvykos diena jų laukė Europos Parlamente.
Ten jaunuoliai išklausė Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos sveikinimą, dalyvavo diskusijose ir galėjo užduoti klausimus Parlamento atstovams. Buvo kalbama apie aplinkos taršą, jaunimui kylančias problemas, socialinių tinklų ribojimą nepilnamečiams ir kitas aktualijas.
„Iš pradžių maniau, kad tai bus tiesiog kelionė, ir šiek tiek bijojau važiuoti, nes nebuvau gerai susipažinusi su visa komanda. Tačiau susidraugavome, geriau pažinau Europos Parlamento darbą, o visa patirtis labai pranoko mano lūkesčius“, – sako U. Drungilaitė.
Ypač didelį įspūdį gimnazistei paliko Europos Parlamento posėdžių salė ir pats balsavimo procesas. Sugrįžusi ji net pradėjo svarstyti, ar ateityje nenorėtų dirbti politikos srityje.
„Mane labai sudomino balsavimas ir didžiulė Parlamento salė. Grįžusi pradėjau galvoti, ar ateityje galėčiau būti politikė arba dirbti šalia politikų“, – pasakoja ji.
Grįžusi pradėjau galvoti, ar ateityje galėčiau būti politikė arba dirbti šalia politikų.
Patirtimi dalijasi su bendruomene
Sugrįžę iš Strasbūro mokiniai įgytas žinias pritaiko mokykloje. Jie kuria įrašus socialiniuose tinkluose, rengia pristatymus, organizuoja Europos dienai skirtas veiklas ir apie Europos Sąjungą pasakoja jaunesniems vaikams.
„Po kelionės į Strasbūrą ši veikla tapo dar įdomesnė. Per Europos savaitę ėjome į darželį, mažiems vaikams pasakojome apie Europą, organizavome žaidimus, taip pat vykome į kitą mokyklą ir vedėme veiklas apie Europos dieną“, – sako U. Drungilaitė.
Pasak jos, tokia veikla padeda susipažinti su naujais žmonėmis, išmokti dirbti komandoje ir drąsiau reikšti savo nuomonę.
Jaunimui svarbu ne tik stebėti
Kitas Pilaitės gimnazijos moksleivis Justinas Sabonis projekte dalyvauja beveik dvejus metus. Praėjusių metų spalį jis vyko į Varšuvoje surengtą tarptautinį Europos Parlamento ambasadorių mokyklų susitikimą.
Jame jaunuoliai iš kelių valstybių diskutavo, kaip jaunimas gali prisidėti prie sprendimų priėmimo, išsakyti savo poziciją ir aktyviau įsitraukti į politinius procesus.
„Projektas padeda suprasti, kaip veikia Europos Sąjunga ir jos institucijos. Kelionės, susitikimai bei kitos veiklos skatina domėtis europarlamentarų darbu ir tuo, kaip priimami europiniai sprendimai“, – sako J. Sabonis.
Ateitį su politika ar teise svarstantis sieti gimnazistas mano, kad Europos Parlamentas jau dabar nemažai dėmesio skiria jaunimui – viešina savo veiklą socialiniuose tinkluose, organizuoja susitikimus ir skatina naudotis tokiomis programomis kaip „Erasmus+“. Vis dėlto, jo teigimu, ir patys jauni žmonės turi aktyviau domėtis bei dalyvauti.
„Europos Parlamentas galėtų dar labiau skatinti jaunimą įsitraukti ir balsuoti, nors jau dabar daro nemažai. Tačiau daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių – turime domėtis ir išrinkti tinkamus žmones“, – pabrėžia jis.
Lietuva – tarp aktyviausių Europoje
Programa „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“ visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje vykdoma nuo 2016 metų. Lietuva prie jos prisijungė nuo pat pradžių.
Per dešimtmetį šalies MEPA tinklas išaugo į vieną stipriausių Europoje. 2025–2026 mokslo metais programoje dalyvavo 102 Lietuvos mokyklos – apie 5 proc. viso Europos tinklo, vienijančio maždaug 2 tūkst. mokyklų.
Per visą programos istoriją prie MEPA veiklų Lietuvoje buvo prisijungusios 227 mokyklos, o 177 bent kartą pelnė Europos Parlamento mokyklos ambasadorės vardą. Aštuoniolika mokyklų programoje dalyvauja nuo pat jos pradžios.
„Ypač džiugu, kad programa vienija mokyklas iš visos Lietuvos – nuo Gargždų iki Visagino, nuo Mažeikių iki Alytaus. Dažnai būtent regionų gimnazijos tampa vienomis aktyviausių ir jau ne vienus metus rikiuojasi tarp programos lyderių. Tai įrodo, kad pilietiškumas nepriklauso nuo miesto dydžio“, – sako D. Jakaitė.
Ypač džiugu, kad programa vienija mokyklas iš visos Lietuvos – nuo Gargždų iki Visagino, nuo Mažeikių iki Alytaus.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra tarp aktyviausių MEPA programos dalyvių Europoje ir pagal jos mastą lenkia daugelį kitų Europos Sąjungos valstybių. Visame Europos tinkle dalyvauja apie 2 tūkst. mokyklų, 5 tūkst. mokytojų, vadinamų vyresniaisiais ambasadoriais, ir beveik 35 tūkst. moksleivių – jaunesniųjų ambasadorių.
Pasak D. Jakaitės, programa kuria ir platesnę vertybinę bendruomenę.
„Mokyklos užmezga ryšius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, dalijasi gerąja patirtimi, savo aplinkoje stiprina aktyvų pilietiškumą. Europos Parlamento mokyklos ambasadorės vardas tampa ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir įrodymu, kad pilietinis ugdymas mokykloje yra nuosekli ir svarbi jos veiklos dalis“, – pabrėžia EP biuro Lietuvoje vadovė.
Žinios gali tapti profesiniu keliu
V. Pundienė pastebi, kad į projektą įsitraukę mokiniai pradeda atidžiau sekti įvykius Lietuvoje ir Europoje, geriau supranta politinius procesus ir atranda naujų studijų bei karjeros galimybių.
Vieni ima svarstyti apie geopolitikos studijas, kiti domisi vertėjo darbu Europos Parlamente ar kitomis profesijomis Europos Sąjungos institucijose. Mokiniai taip pat daugiau sužino apie „DiscoverEU“, „Erasmus+“, stažuočių ir jaunimo mainų programas.
Pasak mokytojos, projekto naudą jaučia visa mokyklos bendruomenė. Anksčiau susitikimai su europarlamentarais gimnazijoje beveik nevykdavo, o dabar jų surengiama po kelis per metus. Mokiniai gali tiesiogiai užduoti klausimus Europos Parlamente dirbantiems žmonėms ir geriau suprasti, kaip europiniai sprendimai susiję su jų kasdienybe.
„Tai ypač svarbu dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Turime rūpintis ir Lietuva, ir Europa, nes tai yra mūsų namai“, – pabrėžia V. Pundienė.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
