Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas 70 balsų „už“ patvirtino iniciatyvinį pranešimą dėl socialinių tinklų ir internetinės aplinkos poveikio vaikams bei jaunimui. Dokumente Europos Komisija ir valstybės narės raginamos įvesti griežtesnes nepilnamečių apsaugos priemones, numatyti amžiui tinkamus prieigos ribojimus ir užtikrinti, kad platformos būtų saugios vaikams.
Pranešėjas, Europos Parlamento narys Sandro Ruotolo (S&D, Italija), pabrėžia, kad tai – svarbus politinis signalas prieš Europos Komisijos rengiamą iniciatyvą dėl vieningos nepilnamečių prieigos prie socialinių tinklų visoje Europos Sąjungoje.
„Platformų dizainas nėra neutralus. Už kiekvienos funkcijos slypi pasirinkimas, už kiekvieno algoritmo – atsakomybė“, – sako S. Ruotolo.
Europos Parlamentas siūlo kovoti su priklausomybę skatinančiu platformų dizainu, saugiau valdyti rekomendacijų algoritmus, įdiegti privatumą užtikrinančią amžiaus patikrą ir stiprinti nepilnamečių apsaugą internete.
Viena svarbiausių ekspertų rekomendacijų – visoje Europos Sąjungoje nustatyti vienodą tvarką, pagal kurią jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų savarankiškai naudotis socialiniais tinklais.
„Ne šeimos turi įrodyti, kad jų vaikai geba apsiginti. Platformos turi įrodyti, kad jų produktai yra saugūs. Tai yra paradigmos pokytis, kurį siūlo mūsų pranešimas“, – pabrėžia europarlamentaras.
Ne šeimos turi įrodyti, kad jų vaikai geba apsiginti. Platformos turi įrodyti, kad jų produktai yra saugūs.
Pasak jo, nepilnamečiai dar neturi pakankamų gebėjimų kritiškai vertinti skaitmeninę aplinką, todėl jų apsauga turi tapti vienu svarbiausių prioritetų. Rugsėjį šis pranešimas bus svarstomas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.
D. Žalimas: tikslas – ne uždrausti, o sumažinti žalą
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas pabrėžia, kad socialiniai tinklai yra svarbi informacijos ir bendravimo priemonė, tačiau jų veikimo principai gali daryti reikšmingą įtaką vaikų raidai.
„Jei žmogus dar neturi pakankamai kritinio mąstymo ir neatpažįsta manipuliacijų, algoritmų atrinktas turinys gali daryti neigiamą poveikį“, – sako D. Žalimas.
Jo teigimu, todėl Europos Parlamente siūloma iki 13 metų riboti prieigą prie socialinių tinklų, nuo 13 iki 16 metų ją leisti tik su tėvų sutikimu, o kartu ugdyti vaikų gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.
„Tikslas nėra uždrausti socialinius tinklus. Jie gali skatinti pažinimą ir bendravimą, tačiau kartu gali didinti priklausomybę, trukdyti mokymuisi, sudaryti sąlygas patyčioms ir kitoms grėsmėms. Todėl valstybė turi teisę reguliuoti platformų veiklą, vadovaudamasi geriausių vaiko interesų principu“, – teigia europarlamentaras.
Anot jo, atsakomybę turi prisiimti ir pačios platformos.
„Jų verslo interesas – kuo ilgiau išlaikyti vartotoją. Todėl būtina riboti priklausomybę skatinančius algoritmus ir reikalauti, kad platformos aktyviau prisidėtų prie vaikų apsaugos“, – pabrėžia D. Žalimas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad vien teisinių ribojimų nepakaks.
„Svarbu ugdyti vaikų ir tėvų skaitmeninį raštingumą, gebėjimą atpažinti manipuliacijas bei žalingą turinį ir rasti laiko atviriems pokalbiams su paaugliais apie jų gyvenimą internete“, – sako D. Žalimas.
Lietuva: ribojimai turi būti pagrįsti mokslu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Augustė Dudutytė teigia, kad Lietuva socialinių tinklų reguliavimo klausimu juda ta pačia kryptimi kaip ir Europos Sąjunga.
„Matome, kad socialiniai tinklai jaunimui atneša ne tik naudos, bet ir vis aiškesnių neigiamų pasekmių emocinei bei psichologinei sveikatai. Todėl vien atsakomybės jaunuoliams ar jų tėvams neužtenka – reikalingas koordinuotas valstybės ir Europos Sąjungos veikimas. Pritariame diskusijai dėl minimalaus amžiaus naudotis socialiniais tinklais, tačiau toks sprendimas turi būti paremtas psichologų rekomendacijomis ir moksliniais tyrimais“, – sako ji.
Ministerija kartu su Jaunimo reikalų taryba rengia nacionalinę poziciją, kurioje numatytas ne tik galimas amžiaus ribojimas, bet ir didesnis dėmesys medijų raštingumui, skaitmeninei higienai bei saugių alternatyvų kūrimui.
Pasak A. Dudutytės, ne mažiau svarbu keisti pačių platformų veikimą.
„Begalinis turinio slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir automatinis vaizdo įrašų paleidimas skatina priklausomybę, todėl platformos turi užtikrinti saugesnę aplinką vaikams ir paaugliams“, – teigia ministerijos atstovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad Lietuva palaiko vieningos europinės amžiaus patikros sistemos diegimą bei griežtesnį Skaitmeninių paslaugų akto taikymą didžiosioms platformoms.
Psichologė: negalime tikėtis, kad vaikas bus stipresnis už technologijas
Medicinos psichologė Virginija Grikšaitė-Šukė Europos Parlamento iniciatyvą vertina kaip žingsnį tinkamu laiku, nes iki šiol pernelyg didelė atsakomybė buvo perkeliama vaikams ir jų tėvams.
„Vis daugiau kalbama apie tai, kad atsakomybę turi prisiimti ir pačios platformos, kurios kuria aplinką bei sprendimus, skatinančius kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį“, – sako psichologė.
Anot jos, praktikoje dažnai tenka girdėti, kad patys paaugliai norėtų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, tačiau jiems tai padaryti sudėtinga.
„Negalime tikėtis, kad vaikas bus stipresnis už technologijas, kurias kuria ištisos specialistų komandos tam, kad kuo ilgiau išlaikytų jo dėmesį“, – pabrėžia V. Grikšaitė-Šukė.
Negalime tikėtis, kad vaikas bus stipresnis už technologijas, kurias kuria ištisos specialistų komandos tam, kad kuo ilgiau išlaikytų jo dėmesį.
Psichologė teigiamai vertina siūlymus riboti manipuliacinį platformų dizainą, didinti algoritmų skaidrumą ir daugiau dėmesio skirti vaikų privatumui. Jos teigimu, tai gali sumažinti riziką jauniems žmonėms patekti į žalingo turinio srautus bei prisidėti prie geresnės emocinės sveikatos.
Vis dėlto ji akcentuoja, kad vien reguliavimo nepakaks: „Jis nepakeis jau susiformavusių įpročių ir nepakeis tėvų, mokyklų bei specialistų vaidmens. Kartu būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą ir ugdyti savireguliacijos įgūdžius“.
Jos vertinimu, didžiausia Europos Parlamento iniciatyvos stiprybė yra aiški žinia, kad vaikų saugumas internete negali priklausyti vien nuo jų pačių savikontrolės ar tėvų budrumo – atsakomybę turi prisiimti ir skaitmeninę aplinką kuriantys bei valdantys technologijų gigantai.
