Neabejoju, kad apie Jugoslaviją žinote nemažai, o vyresni skaitytojai gal net yra joje ir pabuvoję. Kad ir mano tėvas Aleksas Mikaitis, pavyzdžiui. Jis sovietmečiu, keliaudamas laivu Dunojaus upe, lankėsi Jugoslavijoje ir labai ja susižavėjo.
Nors ir buvo socialistinė, pasakojo Aleksas, Jugoslavija buvo tikrai turtingesnė už Sovietų Sąjungą – joje buvo sovietinėje valstybėje neegzistuojančių prekių, žmonės gražiau rengėsi, mažiau smirdėjo (nes prausėsi ir skalbėsi dažniau nei sovietiniai piliečiai) ir viskas atrodė tiesiog šviesiau.
Klausiau tada Alekso šnekų apie tą valstybę (toje kelionėje jis taip pat lankėsi Čekoslovakijoje bei Vengrijoje, bet susižavėjo tik Jugoslavija) ir norėjau joje atsidurti. Dar truputį paaugsiu, galvojau, ir pats nuvyksiu į Jugoslaviją. Deja, šios viltys neišsipildė – kol užaugau ir prisiruošiau, Jugoslavijos nebeliko.
Pažiūrėkime, kaip Kosovas gyvena šiandien bei kuo jis svarbus man asmeniškai.
Kas jai atsitiko? Subyrėjo. Byrėti ji pradėjo beveik sinchroniškai su Sovietų Sąjunga. Pirmiausia nuo jos atskilo Slovėnija bei Kroatija, tada – Makedonija, o vos vėliau – Bosnija ir Hercegovina.
