Sekite 15min Google
Į Brunėjų leidžiamės iš Malaizijos Sabos valstijos miesto Kota Kinabalu. Dar neišaušus riedame automobiliu su latve Inga, daugiau nei du dešimtmečius gyvenančia Borneo saloje. Inga vadovauja egzotinio turizmo agentūrai „Bornean Vanda Travel“ ir rengia maršrutus po atokiausias bei įdomiausias salos vietas.
Kelionė iki Brunėjaus trunka apie penkias valandas, tačiau neprailgsta. Tai nusnaudžiu, tai stebiu už lango slenkančius atogrąžų miškus ir pakelėse žaidžiančias makakų šeimynas. Įdienojus sustojame pasienyje, parodome pasus ir netrukus jau mėgaujamės vaizdais Brunėjaus pusėje. „Dauguma žmonių čia atvyksta tik vienai dienai, o paskui gailisi, kad nepasiliko ilgiau“, – šypsosi Inga.
Auksinė mečetė virš lagūnos
Dar valandėlė, ir mes jau sostinėje Bandar Seri Begavane. Miestas atrodo neįprastai ramus. Jame nematyti Azijai įprasto didmiesčių chaoso, nesigirdi motociklų. Plačios gatvės beveik tuščios, virš medžių kyšo auksiniai kupolai.
Viskas šioje šalyje maždaug tris kartus brangiau.
Brunėjaus dolerius perkame po daugiau nei tris Malaizijos ringitus ir tuoj pastebime, kad viskas šioje šalyje maždaug tris kartus brangiau nei kaimyninėje Malaizijoje. Gal todėl turistai Brunėjuje ir neužsibūna. Tačiau čia yra daug savų pliusų – gatvės švarutėlės, nesimėto šiukšlių, visur tvyro tvarka. Žmonės ramūs, lėti, tarsi atostogautų, nors antradienis – darbo diena.
Iš plačios gatvės Brunėjaus upės krantinėje sukame į Sultan Omar Ali Saifuddien mečetę – vieną garsiausių šalies simbolių. Balto marmuro pastatas stovi dirbtinėje lagūnoje ir atrodo lyg pakibęs virš vandens. Kupolas tviska saulėje, tenka prisimerkti. Vakarėjant mečetė nusidažo rausvai, o lagūnos paviršių papuošia veidrodinis atspindys. Net vietiniai sustoja pasigrožėti, fotografuojasi.
Miestas ant vandens
Nušniokštus trumpam tropiniam lietui lipame į motorinę valtį. Ji šokteli per bangas ir po kelių minučių išlaipina mus Kampong Ayer – vienoje didžiausių pasaulyje gyvenviečių ant polių. Vieta primena medinį miestą virš vandens. Namai, mokyklos, mečetės, parduotuvės ir net gaisrinė čia stovi ant atramų virš upės. Tarp jų nusidriekę ilgi mediniai takai.
Sunku patikėti, kad šiai gyvenvietei daugiau nei tūkstantis metų.
Vaikštinėdama po medinį miestą žvalgausi, ką veikia gyventojai. Vaikai važinėja dviračiais, moterys laisto gėles vazonuose, vyrai remontuoja valtis. Paauglys žaidžia planšete. Iš namo verandos sklinda kepamo maisto kvapas, iš kito namo pro langą girdisi televizorius.
Sunku patikėti, kad šiai gyvenvietei daugiau nei tūkstantis metų. Kai seni namai supūva, juos kaipmat pakeičia nauji. Anksčiau čia gyveno dauguma Brunėjaus gyventojų. Vis dar sakoma, kad tai – tikroji Brunėjaus širdis.
Ilganosių beždžionių beieškant
Saulei slenkant vakarop, virš upės matyti vis daugiau paukščių, mangrovėse pragysta vakarinis džiunglių choras. Leidžiamės upe ieškoti laukinių gyvūnų. Valtis skrodžia tamsų vandenį, tankios mangrovės abipus krantų atrodo lyg žalia siena. Pasak gidų, Brunėjaus miškai yra vieni geriausiai išsilaikiusių visoje Borneo saloje.
Laivo vairininkas sumažina greitį ir rodo į medžių viršūnes. Iš pradžių matau tik lapus, paskui pastebiu judesį. Ant šakos sėdi rudai pilkas gyvūnas su didele nosimi. Tai ilganosė beždžionė, saloje vadinama Proboscis arba Nasalis larvatus. Po kelių minučių aptinkame visą ilganosių šeimyną. Patelės su jaunikliais nerangiai šokinėja tarp šakų, stambus patinas stebi mūsų valtį.
Ilganosės beždžionės gyvena tik Borneo saloje ir tik ten, kur pakrantėse plyti pelkės ir lagūnos. Patinų nosys ypač ilgos, plokščios ir lenktos, kai kurių siekia net dešimt centimetrų. Jiems ilgos nosys reikalingos, kad prisiviliotų damas. Kuo ilgesnė nosis, tuo gilesnis ir sodresnis patino balsas. O kuo solidžiau patinas prisistato, tuo geresnį įspūdį damai palieka. Ir dar – atbaido konkurentus.
Palyginti su makakomis, ilganosės tylios ir lėtos. Tačiau kitaip nei daugelis beždžionių, jos moka plaukti ir nebijo nei vandens, nei krokodilų. Kad galėtų pasprukti nuo leopardų ir pitonų, jos miega medžiuose virš upių. Todėl gamtoje ilganoses lengviausia pamatyti plaukiant upėmis.
Gerovė iš naftos
Brunėjuje neįmanoma išvengti naftos temos, kuri šią nedidelę valstybę išgarsino visame pasaulyje. Po džiunglėmis ir Pietų Kinijos jūros dugnu slypi milžiniški naftos ir gamtinių dujų telkiniai. Jie XX amžiuje pavertė Brunėjų viena turtingiausių pasaulio valstybių.
Važiuojant sostinės gatvėmis matyti daug šios gerovės ženklų. Brunėjaus kelių infrastruktūra puikiai prižiūrėta, daugelis gyventojų vairuoja naujus automobilius. Valstybė savo piliečiams suteikia įvairių socialinių garantijų. Vietiniai pasakoja, kad ilgus metus šalyje nebuvo mokamas pajamų mokestis, o švietimas ir sveikatos apsauga prieinama visiems piliečiams.
Slypi milžiniški naftos ir gamtinių dujų telkiniai.
Tačiau tikroji Brunėjaus prabanga slepiasi už aukštų tvorų ir karališkųjų vartų. Nuo kelio matome tik dalį didžiausių pasaulyje gyvenamųjų rūmų Istana Nurul Iman pastatų. Geltoni kupolai blizga tarp palmių, o apsauga budriai stebi aplinką.
Pasakiški sultono turtai
Dabartinis šalies sultonas Hassanalas Bolkiahas dažnai minimas tarp turtingiausių pasaulio monarchų. Vietiniai apie jį kalba pagarbiai ir santūriai. Čia monarchija tebėra svarbi kasdienio gyvenimo dalis.
Pasaką primenančiuose sultono rūmuose yra beveik 1800 kambarių, dešimtys marmuru išpuoštų salių, didžiulės pokylių erdvės, arklidės karališkiesiems žirgams. Net mačiusiems prabangiausius pasaulio viešbučius sunku suvokti tokio masto rezidencijos dydį. Brunėjaus gyventojai juokauja, kad kai kuriose rūmų dalyse galima pasiklysti lyg mažame mieste.
Apie sultono automobilių kolekciją irgi sklando legendos. Sakoma, kad jo garažuose stovi tūkstančiai automobilių – nuo retų Rolls-Royce ir Bentley modelių iki specialiai karališkajai šeimai pagamintų transporto priemonių. Kai kurie automobiliai padengti auksu arba puošti išskirtiniais rankų darbo elementais.
Dabartinis šalies sultonas Hassanalas Bolkiahas dažnai minimas tarp turtingiausių pasaulio monarchų.
Brunėjuje stebina ne tik turtų mastas. Dar labiau į akis krinta kontrastas tarp karališkosios prabangos ir žmonių kasdienybės už rūmų sienų. Vakarais šeimos vaikštinėja krantine su vaikais, žvejai kantriai laukia laimikio, virš miesto skamba imamo kvietimas maldai.
Maža valstybė su didinga praeitimi
Šiandien Brunėjus užima tik nedidelę Borneo salos dalį, tačiau prieš kelis šimtmečius Brunėjaus sultonatas buvo viena galingiausių Pietryčių Azijos valstybių. XV–XVI amžiuje jo įtaka siekė gerokai toliau už dabartines sienas. Brunėjaus valdovai kontroliavo ilgas Borneo pakrantes ir prekybos kelius, kuriais plaukė pirkliai iš Kinijos, Arabijos, Indijos bei kitų Azijos kraštų.
Islamas į Brunėjų atėjo maždaug XIV amžiuje ir greitai tapo svarbia valstybės tapatybės dalimi. Prekyba prieskoniais, miško gėrybėmis ir kitais vertingais produktais krovė didžiulius turtus, o Brunėjaus uostuose nuolat švartavosi laivai iš tolimų kraštų.
Vėliau sultonato galia ėmė silpnėti. Didelę įtaką regionui darė europiečiai, o XIX amžiuje Brunėjus tapo Didžiosios Britanijos protektoratu. Nepaisant to, monarchija išliko. Sultonas šiandien yra svarbiausias šalies politinis bei dvasinis autoritetas.
Visišką nepriklausomybę Brunėjus paskelbė tik 1984 metais. Nuo tada valstybė sparčiai vystėsi, kartu stengdamasi išsaugoti tradicijas. Šiandien tai – moderni, turtinga šalis, kurioje vis dar stipriai juntama istorijos, religijos ir monarchijos įtaka.
Apie Brunėjų
Brunėjus Darusalamas įsikūręs Borneo salos šiaurės vakaruose ir ribojasi su Malaizijos Saravako valstija. Šalies sostinė – Bandar Seri Begavanas. Patogiausia Brunėjų aplankyti kartu keliaujant po Malaizijos Borneo regioną. Brunėjaus valiuta – Brunėjaus doleris (BND) – atitinka 68 euro centus. Daugelis šalies gyventojų kalba angliškai.