Kurortas Lenkijoje – vadinama uzdrowisko, tai vieta, kurioje yra natūralių gydomųjų veiksnių, pavyzdžiui, mineralinių vandenų, gydomojo purvo ar klimato savybių.
Kaip nustatyti, ar konkreti vieta Lenkijoje oficialiai laikoma kurortu? Tai galima padaryti gan paprastai – tokia vietovė dažnai turi pridėtą antrąją pavadinimo dalį – „Zdrój“ (Zdrujus), pavyzdžiui, Busko-Zdrój. Anksčiau šis žodis lenkų kalboje reiškė „šaltinį“ (mineralinio vandens).
Šiuo metu 45 Lenkijos miestai ir miesteliai pripažinti sveikatingumo kurortais. Kad vietovė gautų šį statusą, ji turi atitikti tam tikrų sąlygų. Svarbiausios yra natūralios gydomosios sąlygos, būtinos gydymui teikti, pavyzdžiui, gydomosios klimato savybės, natūralios ir estetinės kraštovaizdžio savybės, natūralūs mineralinio vandens, dujų ir peloidų (purvo) ištekliai, gydomasis jūros poveikis ir kiti biofizikiniai aplinkos veiksniai, teigiamai veikiantys žmogaus organizmą.
Vietovėje taip pat turi būti sanatorinio gydymo įstaigų ir sanatorinio gydymo objektų. Be abejo, turi būti laikomasi aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytų aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat svarbu, kad visoje kurorto apylinkėje būtų tinkama techninė infrastruktūra, susijusi su vandens ir nuotekų tvarkymu, energetika, viešuoju transportu, atliekų šalinimu.
Visose tokiose vietovėse kurortinė infrastruktūra yra svarbus elementas. Kurortų gydymo infrastruktūra apima SPA siurblines, graduotus bokštus, parkus, treniruočių takus, sutvarkytas jūros pakrantės atkarpas, gydomuosius ir reabilitacinius SPA baseinus ir sutvarkytas požemines kasyklas.
Skirtingi Lenkijos sveikatingumo kurortai-gydyklos turi skirtingas gydymo kryptis. Renkantis centrą privačiai viešnagei, verta įsitikinti, kad vieta bus tinkama pagal atitinkamą gydymo kryptį. Daugiausia daugelyje Lenkijos sveikatingumo kurortuose gydomos šios ligos: ortopedinės ir traumatologinės, nervų sistemos, reumatologijos, kardiologijos ir hipertenzijos, periferinių kraujagyslių, viršutinių kvėpavimo takų, apatinių kvėpavimo takų, virškinimo sistemos, endokrinologijos, odos, moterų, inkstų ir šlapimo takų, kraujo ir kraujotakos sistemos, akių ir akių priedinių organų, taip pat cukrinio diabeto, nutukimo ir osteoporozės.
Kiekviena sveikatingumo kurorto statusą turinti vietovė pasižymi unikaliomis savybėmis, leidžiančiomis taikyti gydomąsias terapijas įvairioms ligoms gydyti. Kai kuriose vietovėse didžiausias privalumas yra vietos mikroklimatas, kitos gydyklos išgarsėjo dėl savo gydomųjų vandenų, dar kitos traukia lankytojus savo purvo telkiniais.
Lenkijos kurortų yra ir prie Baltijos jūros šiaurėje, ir kalnuose šalies pietuose – nuo Augustavo, esančio prie pat Lietuvos sienos, iki Krynicos Zdrujaus, esančios prie pat Slovakijos sienos.
Lenkijos kurortai paprastai skirstomi į žemumų, pajūrio, priekalnio ir kalnų kurortus. Iš kitų kurortų išsiskiria specifinės Veličkos druskų kasyklos netoli Krokuvos, kurių didžioji dalis įsikūrusi po žeme – buvusiuose druskos šachtose.
- Žemumų kurortai yra Augustavo, Krasnobrodo, Busko Zdrujaus, Nalenčuvo (Nałęczów), Ciechocineko, Konstancino ir kituose miestuose:
- Pakrančių kurortai: Pamario Kamienis (Kamień Pomorski), Svinouiscis (Świnoujście), Kolobžegas (Kołobrzeg), Ustka, Sopotas.
- Kalnų papėdės kurortai: Ceplicų Zdrujus (Cieplice Zdrój), Pivnična Zdrujus (Piwniczna Zdrój), Kudova Zdrujus (Kudowa Zdrój), Ustronis (Ustroń), Mušyna Zdrujus (Muszyna Zdrój), Vapienas (Wapienne).
- Kalnų kurortai: Ščavnica (Szczawnica), Krynica Zdrujus (Krynica Zdrój), Liondekas Zdrujus (Lądek Zdrój), Vysova Zdrujus (Wysowa Zdrój), Rabka Zdrujus (Rabka Zdrój) ir kt.
Vienas iš įdomiausių ir gražiausių, įsikūręs pietų Lenkijoje, Žemųjų Beskidų (Beskid Niski) ir Sondeckių Beskidų (Beskid Sądecki) kalnų masyvo paribyje, yra kurortas Krynica Zdrujus (Krynica-Zdrój). Šiuo metu tai miestas garsėjantis kaip SPA ir sanatorinio gydymo centras.
Čia gydomos virškinimo ir šlapimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos ligos. Mieste yra daug sanatorijų ir sanatorinių ligoninių, taip pat mineralinio ir gydomojo vandens gręžinių, siurblinių ir išpilstymo gamyklų: Pagrindinis (Główny) šaltinis (zdrój), Jano šaltinis, Juzefo (Józef) šaltinis, Mečislovo (Mieczysław) šaltinis, Slotvinkos (Słotwinka) šaltinis, Tadeušo (Tadeusz) šaltinis ir Zuberio (Zuber) šaltinis.
Be to, tai kurortas, kurio tradicijos siekia laikus, kai ši vietovė dar priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai iki Pirmo Pasaulinio karo. Vienos dienos Krynicoje pakanka, kad pajustumėte praeitos šlovės, didingo meno, stebuklingų vandens, stipriai prisotinto laisvuoju anglies dioksidu, savybių ir netgi pasivaikščiojimų debesyse skonį.
Vaikščiodami istoriniu miestelio centru – Nowakowskio alėja arba Dietlo bulvaru palei Kryničankos (Kryniczanka) upelį, žvelgdami į senąsias vilas, pensionus, sanatorijas, viešbučius, prisimenančius belle epoque laikus, Senąsias mineralines vonias (Łazienki Mineralne), Senąjį ir Naująjį Zdrujaus namus (Dom Zdrojowy), lengvai pasijusite tarsi filmo „Grand Hotel Budapest“ dekoracijose, ore tvyros iš visų pusių miestą supančių kalnų šlaituose augančių bukų ir pušų kvapas, o iš daugybės šaltinių jus lydės mineralinio vandens skonis.
Krynicos plėtra susijusi su itin vaizdingos geležinkelio linijos, kuri čia buvo nutiesta XX a. pradžioje ir driekiasi Poprado upės slėniu nuo Tarnuvo (Tarnów) per Naujojo Sončo (Nowy Sącz) iki pat Slovakijos sienos, plėtra. Valstybės siena tarp Lenkijos ir Slovakijos čia eina palei upę, kuri gražiai vingiuoja tarp kalnų. Jei keliausite į Krynicą traukiniu giedrą, saulėtą dieną – jums garantuoti nepamirštamai itin vaizdingo kraštovaizdžio vaizdai.
Krynicoje taip pat galite susipažinti su lemkų – kalniečių etnoso, kalbančio rytų slavų kalba, panašia į ukrainiečių, ir šimtmečius gyvenusio kalnuotose Beskidų, Beščadų ir Karpatų kalnų vietovėse palei dabartinę Lenkijos-Slovakijos sieną bei piečiau, Rytų Slovakijoje – istorija. Su Krynicos miestu yra susijęs žymiausias lenkų lemkų dailininkas Nikiforas Krynickis. Jis buvo garsus dailininkas primityvistas, sukūręs savo paprastą, bet nepaprastai įdomų pasaulį, kurį jam daugiausia sudarė netoliese esantys kalnai ir tarp jų esantys mažos geležinkelio stotys. Jį žavėjo geležinkelio mazgai, metų laikų kaita, stačiatikių ir graikų apeigų katalikų bažnyčios ir, žinoma, pati Krynica, kuri buvo jo pasaulio centras. Šiam pasaulio kraštui tvarkos suteikdavo būtent geležinkelis, o Nikiforas tvarkingame pasaulyje jautėsi saugus, nepaisant psichinės izoliacijos, neraštingumo, dėl kalbos defekto nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais. Jis mylėjo geležinkelį, taip pat kaip gimtuosius aplinkinius kalnus, todėl tai ir tapė.
Nikiforas gimė Krynicoje ir mylėjo Krynicą. Į ją sugrįžo du kartus, kai buvo prievarta išvežtas į kitą Lenkijos galą per lemkų ir ukrainiečių pokario iškeldinimo akciją „Vysla“, kurią vykdė komunistinė Lenkijos valdžia. Būtent čia gimė jo svajonė būti dailininku, ir būtent iš čia pusiau nebylio lemko, našlaičio elgetos, akvarele tapiusio ant cigarečių pakelių, šlovė pasklido toliau į platųjį pasaulį.
Krynickio pavardė šiam nepaprastam žmogui buvo suteikta, kai jis gavo pasą ir pirmą kartą išvyko į užsienį dalyvauti savo paveikslų parodoje – mat iki tol neturėjo jokių dokumentų. Pagal graikų katalikų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, kurioje jis buvo pakrikštytas, metrikų knygas, jo vardas tikriausiai buvo Epifanijus Drovniakas, Nikiforu jis pasivadino pats, jau būdamas suaugęs. Dar prieš tai jis jau buvo tapęs vietine legenda – elgeta, kuris sėdėdavo kažkur Krynicos pėsčiųjų bulvare, nepaisant užgauliojimų ir pašaipų tapydavo ir siūlydavo savo paveikslus praeiviams, kurorto lankytojams. Šiandien Nikoforas priskiriamas prie žymiausių pasaulyje vadinamojo naivaus, primityvistinio meno tapytojų. Norėdami daugiau sužinoti apie šį nepaprastą menininką, apsilankykite Nikiforo muziejuje, veikiančiame istorinėje viloje Romanuvka (Romanówka)
Kita Krynicą išgarsinusi asmenybė buvo garsusis tarpukario Lenkijos operos dainininkas – Janas Kiepura. Jis buvo kilęs iš Sosnoveco ir buvo kepėjo sūnus, tačiau jam – kaip ir Nikiforui – pavyko įgyvendinti savo svajonę – užkariauti viso pasaulio operų scenas. Naujas Karuzas (Caruso), kaip jį vadino, buvo žavios šypsenos ir gražios širdies žmogus. Nepaisant pasaulinės karjeros ir didelių pinigų, jis neatsisakydavo dainuoti gatvėse, balkonuose ar parkuose. Krynicoje jis dažnai dainuodavo promenadoje, kur šiandien stovi koncertinis paviljonas ir jo paminklas. Su Krynica jį siejo meilė vietai, kurioje jis buvo ne eilinis kurortininkas, ir tėvynei.
„Patria“ (lotyniškai – tėvynė) – tai itin prabangi didelė vila, kurią Janas Kiepura pasistatė 1933 m. ir pavadino iš sentimentų ir prisirišimo prie gimtosios šalies, kurios visada ilgėjosi tolimų kelionių į užsienį metu. Šiandien verta pamatyti šį išskirtinį lenkų didžio menininko namą, šiandien laikomą modernizmo perlu. Tais metais, kai jis buvo pastatytas, tai buvo itin modernus pastatas, kuris rėmėsi tuo metu šiuolaikiškiausiomis viešbučių statybos tendencijomis Austrijoje ir Šveicarijoje. Įrengti elektra varomi liftai, atskira telefonų stotis ir plati stogo terasa, apdailinti marmuru ir alebastru dekoro elementai, Patria buvo laikoma prabangia ir elegantiška vieta. Kiepurai grįžus į gimtąją Krynicą, prie jo čia rinkosi minios gerbėjų. Krynica jį mylėjo, ir čia jo atmintis tebėra gyva. O Patria vis dar tebestovi ir kviečia jus.
Tačiau Krynica tai pirmiausia istorija apie Mineralinį gydomąjį vandenį, nes būtent vanduo mieguistą kalnų kaimelį pavertė prabangiu kurortu ir tikru miestu. XIX a. pradžioje vieną gražią dieną į Krynicą atvyko Lvovo universiteto profesorius Baltazaras Haketas (Hacquetas), kad ištirtų Krynicos šaltinius. Jis juos tyrinėjo, kol galiausiai priėjo prie išvados, kad vietos šaltiniuose galima maudytis ir gerti, nes jie naudingi sveikatai ir gydo įvairius negalavimus. Nuo šio teigiamo sprendimo jis pradėjo kurorto istoriją. Tačiau jei norėtume būti tikslūs, turėtume pridurti, kad XVIII a. viduryje apie gydomąsias vandenų savybes jau žinojo jėzuitas, fiziografas, tyrinėtojas ir gamtininkas Gabrielis Žončynskis (Rzączyńskis), kuris aprašė šiuos vandenis savo veikaluose.
Vandenų istorija buvo kupina vingių ir posūkių, o kurortas išgyveno ir geresnius, ir blogesnius laikus. Laimei, vietos mineraliniu vandeniu susidomėjo daktaras Józefas Dietlas, Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius, vėliau pripažintas Lenkijos balneologijos tėvu, Krokuvos miesto meras. Būtent jis ėmė propaguoti šiuos vandenis tarp gydytojų, ragindamas juos siųsti savo pacientus gydytis į Krynicą. Šiandien Krynicoje geriamų vandenų paslaptis yra vadinamieji ščavai (szczawy), t. y. mineraliniai vandenys, labai prisotinti laisvuoju anglies dioksidu. Šį prisotinimą lemia tektoniniai judesiai, taip trumpai ir supaprastinant būtų galima parašyti apie oksalatus. Taigi, ir dabar iš vietos šaltinių išgaunamas garsusis Zuberio, Jano, Tadeušo ir Mečislovo vanduo, kurį galima gerti keturiose skirtingose siurblinėse, kurias verta aplankyti ir susipažinti su kurorto architektūra. Gurkšnodami visų šių šaltinių vandenį, lankytojai dažnai užduoda klausimą – kodėl nė vienas iš jų nėra pavadintas moters vardu?
Nepamirškime, kad Krynica taip pat yra kalnų kurortas, o norint tuo įsitikinti, verta nuvykti į netoliese esančią Javožyną. Jaworzyna Krynicka – čia yra garsusis Velnio akmuo, kuris vis dėlto nėra prakeikta vieta. Nors, pasak legendos, jį čia turėjo numesti velnias, tai labiau istorija apie gėrio pergalę prieš blogį ir meilės pergalę prieš neapykantą. Verta tai turėti omenyje vykstant į šią aukščiausią ir patraukliausią vietos viršūnę, į kurią galima pakilti gondoliniu keltuvu, tačiau žygis pažymėtu taku taip pat bus labai smagus.
Javožyna nėra labai aukšta, nes pakyla į 1114 m virš jūros lygio, tačiau viršūnė labai patraukli apžvalgos požiūriu, ypač rudenį, kai medžiai keičia spalvas ruošdamiesi žiemai. Žiemą Javožyna virsta moderniu slidinėjimo kurortu, kuris traukia ne tik mėgstančius slidinėti, bet ir žiemos pasivaikščiojimų, kurie baigiasi karštos arbatos puodeliu pastogėje, mėgėjus.
Kalbant apie pasivaikščiojimus, Krynicoje beveik tiesiogine prasme bevaikštant galima paliesti debesis. Kaip tai įmanoma? Slotvinos (Słotwiny) apžvalgos bokšto dėka, kuris siūlo maršrutą, besidriekiantį virš medžių viršūnių. Tai tarsi žmogaus svajonės paskraidyti, atsiplėšti nuo žemės ir galbūt pasivaikščioti arčiau debesų išsipildymas. Slotvinos apžvalgos bokštas (Wieża widokowa Słotwiny) buvo pastatytas būtent tam, kad pasijustumėte šiek tiek arčiau dangaus. Įsikūręs pačioje Beskidų kalnų širdyje, tarp Javožyną apaugusių buko, eglės ir pušų miškų, jis yra aukščiausias taškas šioje vietovėje.
Įspūdingas medinis statinys kelia lankytojus į 49 su puse metro aukštį. Aukštyn vingiuojančio tako ilgis – 1030 metrų. Todėl čia turėsite daug laiko susipažinti su vietovės istorija, gamta ir grožiu – gausių multimedijos skydų dėka. Į bokštą veda medinis takas, kurį remia aštuoniolika bokštelių ir 87 stulpai. Ar galite įsivaizduoti saulėlydį iš tokio aukščio su vaizdu į kalnus? Vien dėl to čia tikrai verta atvykti.
Šalia yra slidinėjimo kurortas, kuriame mėgstantiems pramogauti slidinėjimo trasose galima leistis keliomis kalnų trasomis.
O po visų šių žygdarbių galite ramiai pasėdėti su kava promenadoje, atsigerti vandens, pasivaikščioti po parką arba aplankyti vieną iš daugybės muziejų. Pavyzdžiui, žaislų muziejų. Gausioje kolekcijoje, kurią kruopščiai surinko vietos entuziastai, pristatoma žaislų istorija ir jų raida – nuo pirmųjų prabangių žaislų, gamintų fabrikantų ir bankininkų vaikams, milžiniškų porcelianinių lėlių ir lėlių namelių, žaislinių geležinkelių, supamųjų žirgų iki „Lego“ ir kultinės lėlės Barbės, „Nintendo“ kompiuterinių žaidimų. Nepaprastai turtinga muziejaus paroda nepaliks abejingų nei mažylių, nei suaugusiųjų, kurie šia proga galės prisiminti savo vaikystę.
Kaip nuvykti į Krynicą?
- Lietuvos LTG Link ir Lenkijos PKP Intercity geležinkelio bendrovių bendradarbiavimo dėka traukiniu iš Vilniaus/Kauno/Marijampolės galima kasdien keliauti tiesiai į Krokuvą (su persėdimu Mockavoje)
- vasaros sezono metu oro bendrovė „airBaltic“ atnaujina tiesioginį susisiekimą Vilnius-Krokuva du kartus per savaitę
- iš Krokuvos į Krynicą galima nuvykti traukiniu su vietos geležinkelio bendrove Koleje Małopolskie (maršrutas eina per Tarnuvą ir Naująjį Sončą) arba autobusu (per Naująjį Sončą). Autobusu važiuoti greičiau, tačiau kelionė traukiniu itin vaizdingu maršrutu, vingiuojančiu Poprado upės slėniu, yra patraukli ir jau pati savaime neįprastas nuotykis.
Ką pamatyti?
- Nikiforo muziejus viloje Romanówka, Dietla bulvaras 19
- Graikų katalikų Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčia, Kraszewskiego 177
- Istorinė medinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia šalia Krynicos esančioje Powroźniko vietovėje
- senieji Zdrujaus namai (Stary Dom Zdrojowy), Nowotarskiego 2
- Villa Patria sanatorija, Pułaskiego 35
- Žaislų muziejus, Pułaskiego 34
- Apžvalgos bokštas, Słotwińska 51A
Norėdami gauti daugiau praktiškos informacijos apie Krynicą galite kreiptis:
Informacja Turystyczna
ul. Zdrojowa 15, Krynica Zdrój
tel. +48 18 472 55 77, +48 18 472 55 88
it.krynica-zdroj@msit.malopolska.pl
Daugiau informacijos ir patarimų jūsų kelionėms į Lenkiją rasite Lenkijos Turizmo Organizacijos (POT) svetainėje poland.travel arba FB Poland Travel-LT