Sekite 15min Google
Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonių veiklos išskiriama šiluma per vieną alpinizmo sezoną gali ištirpdyti apie 2,5 tūkst. tonų ledo ir sniego. Prie šio proceso prisideda ne tik maistui gaminti, palapinėms šildyti ar elektrai gaminti deginamas kuras, bet net ir ant ledyno patenkantis turistų šlapimas.
Tarptautinė mokslininkų grupė tyrė Nepale esantį Kumbu ledyną, ant kurio 5364 metrų aukštyje įrengta pietinė Everesto bazinė stovykla. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Regional Environmental Change“, skelbia portalas „Jauns.lv“.
Mokslininkai pabrėžė, kad pagrindinė Everesto ledynų nykimo priežastis išlieka pasaulinė klimato kaita. Tačiau žmonių veikla jau tirpstančio ledyno paviršiuje sukelia papildomą vietinį poveikį.
Energijos pakaktų olimpiniam baseinui pripildyti
Pavasarį bazinėje stovykloje susirenka tūkstančiai alpinistų, kalnų vedlių ir juos aptarnaujančių žmonių. 2023 metų sezoną čia buvo apie 1600 palapinių.
Maždaug per 50 dienų stovykloje buvo sunaudoti 824 suskystintų naftos dujų balionai, 18 935 litrai žibalo ir 5130 litrų benzino. Kuras reikalingas maistui ruošti, palapinėms šildyti ir elektrai gaminti.
Apskaičiavę šios veiklos išskiriamą šilumą, tyrėjai nustatė, kad per sezoną stovykloje gali susidaryti apie 849 tūkst. megadžaulių šiluminės energijos.
Tokio energijos kiekio pakaktų ištirpdyti maždaug 2492 tonas ledo ir sniego. Atsižvelgus į galimą skaičiavimų paklaidą, šis kiekis galėtų svyruoti nuo 1964 iki 3020 tonų.
Ištirpus 2,5 tūkst. tonų ledo ir sniego, susidarytų tiek vandens, kiek telpa viename olimpiniame plaukimo baseine.
Per dieną – daugiau kaip 6 tūkst. litrų šlapimo
Vienu netikėčiausių šilumos šaltinių mokslininkai įvardijo alpinistų ir bazinės stovyklos darbuotojų šlapimą.
Dideliame aukštyje žmonėms reikia gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Apskaičiuota, kad bazinėje stovykloje per dieną gali susidaryti daugiau kaip 6 tūkst. litrų šlapimo.
Kietosios žmogaus atliekos surenkamos į specialias talpyklas ir išgabenamos nuo kalno. Tačiau nemaža dalis šlapimo patenka tiesiai ant ledyno.
Tyrėjų skaičiavimais, vien šlapimo perduodamos šilumos per vieną sezoną galėtų pakakti ištirpdyti apie 154 tonas ledo ir sniego.
Vis dėlto tai nereiškia, kad alpinistų šlapimas yra pagrindinė Everesto ledynų nykimo priežastis. Bendrame žmonių veiklos sukeliamos šilumos balanse daug didesnę dalį sudaro stovyklos šildymui, maisto ruošimui ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras.
Tikrasis poveikis gali būti dar didesnis
Palydovų duomenys taip pat rodo ryškius temperatūros pokyčius Everesto bazinės stovyklos teritorijoje.
Išanalizavę 1991–2023 metais darytas „Landsat“ palydovines nuotraukas, mokslininkai nustatė, kad bazinės stovyklos paviršiaus temperatūra vidutiniškai didėjo 0,28 laipsnio Celsijaus per metus. Tai maždaug dvigubai spartesnis kilimas nei gretimoje Kumbu ledyno dalyje.
Tyrimo autoriai mano, kad tikrasis žmonių veiklos poveikis gali būti didesnis, nes į skaičiavimus nebuvo įtraukta visa šiluma, susijusi su sraigtasparnių skrydžiais ir atsargoms gabenti naudojamais jakais.
Mokslininkų teigimu, dabartinis bazinės stovyklos veiklos modelis ilgainiui gali tapti netvarus. Viena siūlomų išeičių – perkelti stovyklą nuo ledyno ant stabilesnio žemės paviršiaus.
Apie tokius planus Nepalas paskelbė dar 2022 metais. Svarstyta bazinę stovyklą perkelti 200–400 metrų žemiau, nes sparčiai tirpstant Kumbu ledynui dabartinė vieta tampa vis mažiau saugi.
