Praėjus vos valandai nuo transatlantinio „Air New Zealand“ skrydžio pradžios, Kate Carson šeimos kelionė virto košmaru. Jos trejų metų dukra, kurią per atostogas buvo užklupusi skrandžio infekcija, staiga pradėjo vemti.
„Pirmą kartą tai nutiko jai miegant. Niekas nesitikėjo, todėl viskas pateko ant sėdynės, nubėgo jos šonu ir į tarpą“, – prisimena moteris.
Mergaitė nesiliovė vėmusi beveik visą skrydį. Jos tėvas dešimt valandų stengėsi viską surinkti į specialius maišelius, o mama valė lėktuvo tualetą. Tik vėliau ji suprato, kad įgulos duota priemonė, kurią palaikė valikliu, iš tiesų buvo tik kvapus neutralizuojantis purškalas.
Nusileidus Los Andžele, šeimos laukė dar vienas netikėtumas – antžeminės tarnybos darbuotojai išėmė užterštas sėdynes ir pakeitė visą jų eilę.
„Kai įlipi į lėktuvą ir atsisėdi, juk nežinai, kas toje vietoje sėdėjo prieš tave ir kas ten galėjo nutikti“, – sako K.Carson.
Kartais tenka keisti net kiliminę dangą
Panašių incidentų pasitaiko ir kitose oro linijose. Vienas „Delta“ keleivis atsisėdo ant išmatų, kurias buvo palikęs ankstesnio skrydžio metu susirgęs pagalbinis gyvūnas. „Air France“ keleivis ant grindų aptiko kraujo ir išmatų likučių, o „Air Canada“ keleiviams, atsisakiusiems sėdėti vėmalais suteptose sėdynėse, buvo pagrasinta įtraukti juos į asmenų, kuriems draudžiama skristi, sąrašą.
Kartais tokie incidentai sutrikdo net skrydžių tvarkaraščius. 2023 metais „Delta“ lėktuvas, skridęs iš Atlantos į Barseloną, buvo priverstas apsisukti dėl stipriai viduriavusios keleivės, kuri užteršė saloną.
Buvęs „Singapore Airlines“, „Qatar Airways“ ir „Virgin Australia“ operacijų vadovas Justinas Brownjohnas sako, kad dėl biologinio užteršimo skrydžiai vėluoja dažniau, nei daugelis mano. Jo vertinimu, tokio pobūdžio incidentas oro linijų bendrovei gali sukelti vėlavimą maždaug kartą per savaitę, nors viešos statistikos apie tai nėra.
Skrydžio metu įgula pirmiausia stengiasi sustabdyti teršalų plitimą. Tam lėktuvuose yra specialūs valymo rinkiniai su sugeriamaisiais milteliais ir dezinfekavimo priemonėmis.
Tačiau kartais jų nepakanka.
„Jeigu kūno skysčiai įsigeria į kilimus, sėdynių paminkštinimus ar kitas sunkiai išvalomas vietas, prieš kitą skrydį gali prireikti kruopštaus valymo ir dezinfekavimo“, – aiškina vienos Artimųjų Rytų oro linijų bendrovės skrydžių palydovė.
Sunkiausiais atvejais tenka pašalinti net ištisas kiliminės dangos dalis.
Didelėje JAV oro linijų bendrovėje dirbantis skrydžių palydovas Sethas Heiple'as pasakoja, kad kartais pakanka pakeisti sėdynių užvalkalus ar uždaryti užterštą tualetą.
„Deja, esame turėję atvejų, kai išmatomis buvo išteptos visos tualeto sienos“, – sako jis.
Kodėl lėktuvai ne visada kruopščiai išvalomi?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių problemų – vis trumpesnis laikas tarp skrydžių.
Ypač tai aktualu pigių skrydžių bendrovėms, kurios siekia, kad lėktuvai kuo mažiau stovėtų oro uostuose.
Anksčiau orlaiviai tarp skrydžių ant žemės praleisdavo daugiau laiko, o oro linijos dažniau turėdavo nuolatinius valymo darbuotojus.
Šiandien ilgųjų tarptautinių skrydžių lėktuvai paprastai valomi tarp reisų, tačiau trumpaisiais maršrutais skraidantys orlaiviai neretai kruopščiau išvalomi tik dienos pabaigoje.
Pasak J.Brownjohno, išsamus lėktuvo salono valymas, įskaitant sunkiai pasiekiamas vietas, kilimus ir sėdynes, paprastai atliekamas maždaug kas dvi savaites.
Jeigu rimtas biologinio užteršimo incidentas nutinka mažesniame oro uoste, kuriame nėra specializuotų valymo tarnybų, oro linijoms gali tekti rinktis – bandyti išvalyti užterštas vietas turimomis priemonėmis arba atšaukti skrydį.
Ekspertų patarimas – rinktis pirmąjį dienos skrydį
Buvęs oro linijų operacijų vadovas Williamas McGee keliautojams pateikia vieną paprastą patarimą.
„Geriausias mano patarimas – rinkitės pirmąjį dienos skrydį, nes tikėtina, kad tuo metu lėktuvas bus švariausias per visą dieną“, – sako jis.
Jam pritaria ir skrydžių palydovas S.Heiple'as.
Pasak jo, keleiviai dažnai net neįsivaizduoja, kas lėktuve galėjo vykti vos prieš kelias valandas.
„Keleivis gali nė nenutuokti, kad kažkas prieš tai ant atlenkiamo staliuko keitė kūdikio sauskelnes, o dabar tas staliukas yra užterštas“, – pasakoja jis.
Skrydžių palydovas neslepia, kad per ilgus darbo metus jam teko susidurti su įvairiausiomis situacijomis.
„Deja, praktiškai viskas, kas gali pasišalinti iš žmogaus kūno, lėktuve jau yra pasitaikę ir vis dar pasitaiko“, – apibendrina jis.
Parengta pagal „The Guardian“.
