Kaip rašo Jonavos turizmo informacijos centras Jonavatic.lt, sentikiai – senosios stačiatikybės tradicijų ir apeigų saugotojai.
XVII amžiuje patriarchas Nikonas pradėjo Rusijos stačiatikių bažnyčios reformas. Dalis bažnyčios dvasinių lyderių ir pasauliečių nepritarė reformoms. Dėl to įvyko Rusijos stačiatikių bažnyčios skilimas.
Senojo tikėjimo puoselėtojai, nepritarę naujovėms, laikui bėgant imti vadinti sentikiais. Jie iki šių dienų išlaikė senąsias religines apeigas. Pavyzdžiui, sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, pripažįsta tik senąsias ikonas, liturgines knygas ir apeigas, aštuongalį kryžių.
Dėl pasipriešinimo reformai Rusijos stačiatikių bažnyčia senųjų apeigų šalininkus prakeikė, sentikiai pradėti persekioti, todėl jie kėlėsi į kitus kraštus.
Nėra aišku, kada Jonavos apylinkėse pradėjo gyventi pirmieji sentikiai. Žinoma tik tai, kad senoji Perelozų cerkvė minima 1827 m. rusų Lietuvoje surašyme: ,,I.Kosakovskio dvaro Liukonyse žemėje gyvena daug rusų šeimų, kurios turi savo namus ir verčiasi žemdirbyste, o Perelozų kaime netgi yra cerkvė su bendruomenės namu, taip pat žmonių išrinktu šventiku. Tai rodo, kad šiame kaime sentikiai gyvena jau labai seniai.“
XIX a. II pusėje cerkvė ir bendruomenės namai sudegė. 1905 m. ant senų akmeninių pamatų pastatyta nauja medinė Viešpaties Kryžiaus cerkvė su bizantiniu bokštu ir varpine.
Sovietmečiu kolektyvizacija paspartino gyventojų kėlimąsi į miestus bei miestelius ir kaimas ištuštėjo. Nuo 1980 m. cerkvėje nebebuvo laikomos pamaldos, pastatas nenaudojamas ir neprižiūrimas. 1984 m. parapija panaikinta.
Nors ir šiuo metu kaime nebėra gyventojų, cerkvė vėl veikia. Ją atgaivino po visą Lietuvą išsibarsčiusių išeivių iš Perelozų dėka.
Per kelis metus cerkvė suremontuota, čia periodiškai vyksta pamaldos, kurias aukoja atvykstantis Perelozų bendruomenės vadovas.
Šie maldos namai yra vieni iš gražiausių ir įspūdingiausių Lietuvoje. Deja, apžiūrėti ją galima tik iš išorės – į vidų pasauliečiai neįleidžiami.
Perelozų sentikių bendruomenė buvo ir yra uždara. Jonavatic.lt Perelozų Sentikių Religinės bendruomenės pirmininkas Michailas Rybakovas pasakojo, kad šios bendruomenės nariai iki šiol meldžiasi ir gieda tik senąja slavų kalba, yra bepopiai, t. y. nepripažįsta dvasinės valdžios ir hierarchijos.
Bendruomenė, anot M.Rybakovo, išsirenka taip vadinamą vyriausiąjį, kuris gali atlikti apeigas. Bendruomenė taip pat laikosi senųjų tradicijų, gyvena pagal specialų kalendorių, kuris nurodo, kada reikia laikytis pasninko, kada melstis.
Šalia kaimo, prie Lietavos upelio, yra prižiūrėtos Perelozų bendruomenės kapinės, kaip manoma, gyvuojančios nuo XVIII a.
Cerkvę rasite Upninkų seniūnijoje, Jonavos rajone.
Koordinatės: 55.033082, 24.510764.
Pavažiavus mišku tolėliau – Vyšnialaukis, kurio istorija taip pat įspūdinga. Netrukus apie tai – straipsnis 15min.
