„Bānitis“ – toks jo pavadinimas, šiemet švenčia 120-ąjį gimtadienį ir turi savo veikiantį „Gr-319“ tipo „Ferdinands“ garvežį, važiuojantį 750 mm pločio bėgiais. Gyventojai jubiliejaus proga jam dovanojo malkas, nes garvežys jomis kūrenamas. Vežėmės malkų ir mes, aišku, daugiau simboliškai, norėdami nors maža dalimi prisidėti prie šios gražios akcijos.
Pasirodo, kemperiais nuvažiuoti 350 km atstumą nuo Vilniaus iki Gulbenės yra mažas, bet iššūkis. Vos spėjome per penkias valandas nuriedėti iki Gulbenės ir tik likus 2 minutėms vos spėjame įšokti į mums atskirai skirtą vagoną.
Raitis Melderis, vienas iš šio traukinio vadovų, mūsų laukė ir pamatęs kemperius mojavo, kur greitomis prisiparkuoti. Vos spėjame pasiimti atvežtas malkas, akordeoną ir, aišku, kelionės dienoraštį, kuris mus lydi visose LŽS Kelionių žurnalistų klubo kelionėse.
Įšokus į vagoną, garvežys pajuda, tiesa, jo greitis nedidelis - vos 30 km/val., tačiau, kaip sakoma, „traukinys šik...čių nelaukia“. Dairomės per langus, o linksmasis edukatorius Ilguonis Micanis jau ima pasakoti „Bānitis“ istoriją. Įsteigtas jis 1903 m., carinės Rusijos laikais, ir veikia iki šiolei. Tiesa, Gulbenė–Alūksnė yra tik nedidelė 33 km atkarpa, kuri išliko nuo Stukmani‘o–Valkos linijos. Ja naudojasi daugiausia vietiniai gyventojai, taip pat ir turistai, norintys patirti tikrą technikos paveldą.
„Tikriausiai esate išalkę“, – sako mūsų gidas Ilguonis ir ima vaišinti Latgalos kulinarinius paveldu – įvairiais sūriais ir „šmakovka“, taip vadinama namine degtine.
Juokiasi mūsų edukatorius ir toliau pasakoja siauruko istoriją. Šis garvežys priklauso estams, bet taip nutiko, kad jis pasiliko Latvijoje. „Bānitis“ garvežys „bėgiojo“ ir Lietuvoje – taip vaizdžiai pasakojama, kaip apie gyvą sutvėrimą. Jis pagamintas 1951 metais Rytų Vokietijos mieste Babelsberge, „Karlo Markso vardo garvežių gamykloje.
„Ferdinands“ garvežys savo reikmėms gabena 4–5 kubinius metrus malkų, „skaniausios“ jam – gerai išdžiovintos, iš kietmedžių ar spygliuočių ir supjaustytos 50–70 cm rąstais.
Iš kitų kelių šimtų Europos muziejinių geležinkelių skiriasi tuo, kad iki šiol kasdien veža keleivius.
Gulbenės depas yra XX a. tipinis lokomotyvų depas su siaurojo ir plačiojo geležinkelio bėgiais, skirtas geležinkelio riedmenims laikyti, taip pat remonto dirbtuvėmis. „Bānitis“, būdamas Europos turizmo ir muziejinių geležinkelių federacijos (FEDECRAIL) narys, iš kitų kelių šimtų Europos muziejinių geležinkelių skiriasi tuo, kad iki šiol kasdien veža keleivius.
Stotelių nuo Gulbenės iki Alūksnės aštuonios – Birzė, Purini, Stameriena, Kalniena, Dunduri, Paparde, Umenieki ir Vejini. Jos nusidriekusios per pelkėtą ir žemą Vidžemės vietovę.
2023 m. Traukinys su garvežiu „Gr-319 Ferdinand“ šeštadieniais važiuos šiomis datomis: gegužės 27 d., birželio 10–24 d., liepos 8 ir 22 d., rugpjūčio 5 ir 19 d., rugsėjo 2, 16 ir 30 d., spalio 14–28 d., lapkričio 11 d., gruodžio 23 d. Traukinys iš Gulbenės stoties išvyksta 13.00 val., bet iš Alūksnės grįžta 16.00 val. Daugiau informacijos rasite tvarkaraštyje: www.banitis.lv.
Garvežiukas yra populiarus ir didesnei grupei rekomenduojama vietas rezervuoti iš anksto. Bilietas kainuoja tik 5 eurus, o už šunį teko mokėti 50 centų.
„Bānitis“ transporto departamento vadovas Raitis Melderis pasakoja, kad per sezoną „Bānitis“ perveža 20 000 keleivių, iš jų 70 proc. – turistai, 30 proc. – vietiniai gyventojai.
Per sezoną „Bānitis“ perveža 20 000 keleivių.
Gulbenės–Alūksnės traukinys turi istorinio paveldo statusą, todėl pagal Latvijos geležinkelių įstatymą rūpinamasi jo išlaikymu, finansine padėtimi ir vystymusi. Sukurta edukacinė programa moksleiviams ir šeimoms su vaikais. „Bānitis“ bendradarbiauja su siaurukais Britanijoje, o Baltijos šalyse su Lavesare Estijoje, Anykščiais Lietuvoje.
Naudoja garvežiui malkas, kurias patys paruošia – medieną pjausto, džiovina, skaldo. Traukinukas filmavosi ne viename vaidybiniame ir dokumentiniame kino filme, vienas iš jų – „Bille“. Garvežio vardas „Ferdinands“ buvo išrinktas dirižablio išradėjo Ferdinando fon Ceppelino garbei, kuris kilęs iš Gulbenės apylinkių. Traukinukas dalyvauja sūrio, vyno, duonos, medaus festivaliuose, velykinėse, kalėdinėse kelionės, taip pat – „Bānitis“ šventėje.
Dvi valandos neprailgsta, stotelėse stebėjome, kaip garvežys pasipildo vandens atsargas, kurios reikalingos išgauti garą, juk jis ir priverčia traukinį judėti į priekį. Gera pramoga visiems žygio dalyviams patirti vaikystę, daugeliui teko dar ir su garvežiais važinėti. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.
Garvežio vardas „Ferdinands“ buvo išrinktas dirižablio išradėjo Ferdinando fon Ceppelino garbei, kuris kilęs iš Gulbenės apylinkių.
Pamenu, kai jaunystėje laikydavau rankose elementorių „Saulutė“, puslapyje ties „G“ raide, kaip ir mano vardo pirmąja, buvo pavaizduotas garvežys. Jis man kėlė didelę nuostabą ir susižavėjimą, netgi sakiau – užaugęs būsiu mašinistu... Taip nenutiko, tačiau grįžti į praeitį visada yra malonu.
