Laidų vedėjas, keliautojas Vytaras Radzevičius pastebi: ne kiekviena kelionė sukuria vertę, tačiau tos, kurios plečia akiratį ir keičia žmogų, gali tapti investicija, atsiperkančia ne tik prisiminimais, bet ir tampančia gyvenimo bei finansiniu pagrindu, rašoma „Compensa Life“ pranešime žiniasklaidai.
Kaip kelionės tampa pajamų šaltiniu?
Kaip draudimo bendrovės tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ prisiminė V. Radzevičius, pirmoji jo ir Martyno Starkaus kelionė į Afriką prasidėjo beveik kaip eksperimentas – su keliomis kameromis, kasetėmis ir idėja tiesiog užfiksuoti nuotykį. Keliautojai patys filmavo ekspediciją, o iš parsivežtos medžiagos sumontuota laida netikėtai sulaukė didelio žiūrovų dėmesio.
„Po kelių mėnesių mums skambina ir klausia: kur toliau važiuosite? Pasirodo, mūsų laidą labai gerai žiūrėjo“, – pasakojo V. Radzevičius. Taip gimė naujų kelionių ir televizijos projektų idėjos. Po ekspedicijos į Afriką sekė „Šilko kelio“ kelionė per Iraną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną, vėliau – daugybė kitų ekspedicijų, virtusių dokumentiniais filmais ar knygomis.
Pasak keliautojo, ilgainiui keitėsi ir pats kelionių formatas – nuo išvykų automobiliais iš Vilniaus iki ekspedicijų, kai į svečias šalis skrendama ieškoti vietinių automobilių ir jais pažinti šalį.
V. Radzevičius pabrėžia, kad pati kelionė dažniausiai nėra tiesioginis pajamų šaltinis, tačiau sukaupta patirtis ilgainiui gali virsti naujomis profesinėmis galimybėmis. Vienas tokių pavyzdžių – kelionių humoro šou po Lietuvą, kuris sulaukė didelio pasisekimo.
Tiesa, šiandien kai kurie keliautojai sėkmingai pragyvena kurdami turinį socialiniuose tinkluose, tačiau prieš kelis dešimtmečius situacija buvo visai kitokia.
Kur grįžtų dar kartą?
Per daugybę ekspedicijų pašnekovas yra aplankęs beveik visus žemynus – išskyrus Antarktidą, nors ir iki jos buvo priartėjęs. Tarp labiausiai įsiminusių vietų jis išskiria Australiją ir Aliaską – kraštus, išsiskiriančius ne tik įspūdinga gamta, bet ir ypatingu žmonių santykiu su aplinka bei nuotykių dvasia.
Tiesa, nors V. Radzevičius yra apkeliavęs beveik visus žemynus, svajonių krypčių dar turi. Viena jų – Mikronezija ir Polinezija, kur, anot jo, būtų galima keliauti iš salos į salą, nardyti ir pažinti visiškai kitokį gyvenimo ritmą.
Technologijos pakeitė ne tik keliones, bet ir jų romantiką
V. Radzevičius pastebi, jog per kelis dešimtmečius pasikeitė ne tik kelionių maršrutai ar galimybės, bet ir pati jų patirtis. Anksčiau ekspedicijos reiškė visišką atsiribojimą nuo kasdienybės, o šiandien ryšys su namais nenutrūksta nė akimirkai.
„Pirmos kelionės su didelėmis kameromis ir kasetėmis atrodė visiškai kitaip nei dabar. Kartą net filmavome prie keturių metrų bambuko lazdos pririšę kamerą, o žmonės klausdavo, ar mes samdėme sraigtasparnį. Dabar tam užtenka drono“, – prisiminė keliautojas.
Anot pašnekovo, didžiausią pokytį keliaujant atnešė ne tik filmavimo technologijos, bet ir nuolatinis ryšys su artimaisiais. „Einu per džiungles, su mačete kapoju kelią, o tuo metu žmona man žinute siunčia sofos nuotraukas ir klausia, ar renkamės raudoną, ar žalią. Anksčiau to net įsivaizduoti negalėjai“, – juokėsi V. Radzevičius.
Pasak jo, technologijos keliones padarė patogesnes ir saugesnes, tačiau kartu sumažino ir tą visiško atsiskyrimo bei nežinomybės jausmą, kuris anksčiau buvo neatsiejama kiekvienos ekspedicijos dalis.
Padeda pažinti save patį
Pasak V. Radzevičiaus, kelionių vertė slypi ne tik naujose patirtyse ar galimose profesinėse galimybėse – jos keičia ir žmogaus požiūrį į save bei aplinką. Ilgesnės kelionės leidžia pažvelgti į kasdienybę iš šalies ir iš naujo įvertinti tai, ką turime.
„Kelionės iš tiesų suteikia daug vidinės ramybės ir gebėjimą po to pamatyti save iš šono. Man nėra gražesnio momento, kai po mėnesio kelionės grįžti į Lietuvą ir pažiūri į ją tos šalies, kurioje buvai, akimis. Tada pamatai, kokioje nuostabioje vietoje mes gyvename“, – sako V. Radzevičius.
Jo teigimu, tokia emocinė ir asmeninė grąža taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl keliones galima vertinti kaip investiciją į save.
Kelionės V. Radzevičiui leido ne tik pažinti skirtingas šalis, bet ir palyginti, kaip jose kuriama gyvenimo kokybė. Vienas labiausiai įsiminusių pavyzdžių – Danija, kur, pasak keliautojo, žavi ne tik socialinė sistema, bet ir visuomenės požiūris į gyvenimą.
„Mano svajonė, kad lietuviai gyventų taip pat kaip skandinavai – išsaugotų pomėgius, jaustųsi laisvi žmonės su didele atsakomybe patys už save“, – kalbėjo keliautojas.
Kaip planuoti finansus?
Kalbėdamas apie kelionių finansus, V. Radzevičius sako, kad didžiausia investicija dažniausiai padaroma dar prieš išvykstant. Pasak jo, svarbiausia iš anksto pasirūpinti pagrindiniais dalykais – skrydžiais, transportu, apgyvendinimu ir būtiniausiu biudžetu, o tolesnės išlaidos priklauso nuo paties keliautojo poreikių ir pasirinkimų.
Anot jo, kelionėje dažniausiai daugiausia lemia ne pinigų kiekis, o žmogaus pasirinkimai ir požiūris. Visa kita priklauso nuo žmogaus būdo, charakterio ir poreikių.
Svarbiausia – kelionė, kaip ir bet kuri kita investicija, reikalauja planavimo – kuo geriau pasiruoši iš anksto, tuo daugiau vertės gali gauti iš pačios patirties.
Nors V. Radzevičius yra aplankęs daugybę pasaulio kampelių, kelionių troškimas, pasak jo, niekur nedingo. Keliautojas sako, kad net ir po daugybės ekspedicijų vis dar traukia nepatogūs, nenuspėjami nuotykiai – kelionės, kuriose svarbi ne prabanga, o atradimo jausmas.
„Jeigu susiklostytų aplinkybės, vėl važiuočiau senu automobiliu: dulkės, bekelės, nuotykiai – tu niekada nežinai, kas laukia už posūkio. To pasiilgstu“, – pasakojo V. Radzevičius.
Pašnekovo teigimu, keliauti galima įvairiai – nebūtina ieškoti tolimiausių pasaulio kampelių. Šiuo metu jį patį domina pažinti Lietuvą pėsčiomis, dviračiu ar kitais būdais.
Norintiems pradėti keliauti, V. Radzevičius siūlo rinktis kryptį, kuri būtų patogi ir finansiškai prieinama – Pietryčių Aziją. Tai – regionas, kuriame keliauti gana paprasta, o išlaidos dažnai yra mažesnės nei daugelyje kitų pasaulio vietų.
