Čia – ne Vilnius, čia – Šnipiškės, nusibraukęs snarglį atsako vaikų lyderis, vizualiai panašus į mano antros ar trečios kartos pusbrolį Audriuką Pranaitį ar tai Stanaitį (tiksliai neatsimenu, nes paskutinį kartą jį mačiau panašiai tada, kai žiūrėjau tą laidą).
Kas čia per negirdėtas kaimas, pagalvojau tada, tačiau greitai tą klausimą pamiršau, nes tokie dalykai vaiko dėmesio centre ilgai neužsilaiko.
Bet vėliau, po kažkiek metų (2004-aisiais), atvykęs pagyventi į Vilnių ir pamatęs, kad vienas jo rajonų iš tikrųjų vadinasi Šnipiškėmis, atsiminiau ir tą laidą. Be to, likimas taip sudėliojo, kad tuomet apsigyvenau Minties gatvėje Žirmūnuose, tai yra labai artimoje Šnipiškių kaimynystėje.
Ir, žinokite, tada, praėjus keliolikai metų nuo tos laidos pamatymo, Lietuvai jau būnant ES nare, Šnipiškėse tebevaikštinėjo vištos (tikiu, nebe tos pačios), dulkinose žvyrgatvėse kamuolį tebespardė vaikai (irgi jau nebe tie iš laidos) ir atrodė, kad tame rajone niekas per tą laiką pernelyg nepasikeitė.
