Dalijimosi idėja gimė augant šeimoje
Pati Justė, paklausta, kaip kilo idėja įkurti tokią erdvę, kurioje žmonės galėtų dalintis ne drabužiais, daiktais, o maistu, pasakojo, kad dalijimosi idėja jai buvo brangi nuo pat vaikystės.
„Nuo pat vaikystės artimoje aplinkoje mačiau, kaip smagu yra dalintis. Jeigu mama ar močiutė konservuodavo žiemai agurkus ar burokėlius arba išvirdavo skanios uogienės, visada pasidalindavo su giminaičiais, kaimynais, draugais. Ir visada sekdavo grįžtamasis ryšys – giminaičiai, draugai ar kaimynai su mumis pasidalindavo šviežiomis daržovėmis iš sodo ar džiovintais grybais.
Dalijimosi idėja mane be galo žavėjo. Vėliau, domėdamasi tvariu gyvenimo būdu, sužinojau, kiek daug maisto yra tiesiog išmetama, ir nusprendžiau kažko imtis. Taip gimė ši platforma.
Šiandien pati stengiuosi parduotuvėje įsigyti tik tų maisto produktų, kurių prireiks gaminamam patiekalui. Man asmeniškai labai padeda iš anksto sudarytas produktų sąrašas. Tuomet tiksliai žinau, ko ir kiek turiu nusipirkti, ir taip neprisirenku į krepšelį per daug, t. y. šiuo metu nereikalingų produktų.
Mes, žmonės, iš prigimties esame rinkėjai, mėgstame kaupti, todėl turime nenumaldomą norą pirkti daugiau negu reikia, o vėliau sugedusį maistą tenka išmesti. Taip ir gimsta maisto švaistymas”, – tvirtino pašnekovė.
Grupės dalyvių motyvai skirtingi
Kaip ji pati sako, feisbuko grupę „Maisto Atiduotuvė“ ji sukūrė vedama minties, kad dalintis visada lengviau negu prašyti. Pagrindinis tikslas buvo pabandyti nors truputį sumažinti išmetamą gero, valgomo maisto kiekį ir tuo pačiu padėti žmonėms, kurie negali sau leisti įsigyti pakankamai maisto.
„Norėjau suburti bendruomenę, kurioje žmonės dalintųsi ir mainytųsi maisto produktais visiškai nemokamai ir visi jaustųsi lygiaverčiai. Šioje grupėje žmonės gali ir prašyti, ir dalintis maistu.
Prieš daugiau nei metus man parašė daugiavaikė mama, kuri susidūrė su dideliais sunkumais ir paprašė manęs anonimiškai parašyti į grupę, kad jai reikia pagalbos maistu. Maždaug per valandą atsirado apie dešimt savanorių, kurie jau ruošė lauknešėlius ir kooperavosi tarpusavyje, kuriam bus patogiau privežti“, – pasakojo pašnekovė.
Grupėje žmonės dažniausiai dalijasi konservuotais maisto produktais, uogienėmis, medumi, taip pat ilgai galiojančiais maisto produktais, pavyzdžiui, makaronais, kava, arbata, prieskoniais, saldainiais, kūdikiams skirtais mišinėliais.
„Pastebėjau ir tam tikras sezoninės tendencijas. Pavyzdžiui, po didžiųjų metų švenčių padaugėja norinčiųjų pasidalinti jau pagamintu maistu – įvairiais pyragais, mėsos gaminiais, mišrainėmis. Vasarą ir rudenį padaugėja atiduodančių užaugintą daržovių ar vaisių derlių.
Žmonės dalijasi vedami skirtingų motyvų: vieni palaiko zero waste idėją, kitiems smagu dalintis, dar kitiems svarbi ištiesta pagalbos ranka. Ne tiek svarbu, kodėl tai daroma, svarbiau pats procesas ir galutinis rezultatas.
Yra grupelė žmonių, kurie nuolat dalijasi, yra aktyvūs, taip pat yra ir pavienių pasidalinimų. Pastebėjau, kad prasidėjus veiklai daugiau žmonių apie turimą maistą rašydavo man, kaip administratorei, su prašymu paskelbti apie jų norą pasidalinti, bet išlikti anonimiškais. Šiuo metu padaugėjo žmonių, kurie įkelia informaciją patys, savarankiškai. Tai rodo, kad žmonės drąsėja, laisvėja“, – svarstė Justė.
Linksmos grupės dalyvių istorijos
Pašnekovės teigimu, visai nesvarbu – žmogus yra pasiturintis ar gyvena vargingiau, dalintis maistu smagu visiems. Juo galima pasidalinti net tuomet, kai tiesiog per daug prigaminai.
„Kažkas nemoka ar neturi laiko virti vyšnių uogienės, bet ją labai mėgta, o kažkam spintelė linksta nuo uogienių, kurių niekaip nepavyksta suvalgyti. Štai ir turime abipusį laimėjimą ir jau mažiausiai du laimingus žmones.
Viena iš mūsų narių Kamilė kartą pasidalijo tokia istorija. Prieš Naujuosius metus ji nusprendė atlaisvinti savo namus ir atiduoti daiktus, kurie jai nereikalingi ir tik užima vietą. Tvarkydamasi ji atkreipė dėmesį, jog turi labai daug vakuotų ir konservuotų gėrybių: burokėlių, uogienių, daržovienių, medaus ir t. t., todėl nusprendžiau viso šio gėrio neišmesti, o atiduoti kažkam, kam jų tikrai labai reikia.
Kai ji patalpino įrašą į „Maisto Atiduotuvę“, sulaukė žinutės užsieniečio lSM studento, kuris dėl karantino negalėjo per šventes grįžti namo. „Pati esu studentė ir tikrai suprantu, kaip kartais gali būti sunku su pinigais, o dabar dar ir negali namo grįžti! Taigi susitikome pirmąją Naujųjų metų dieną. Aš jam su džiaugsmu atidaviau visą maistą, kurio viena tikrai nebūčiau suvartojusi ir palinkėjome vienas kitam gerų 2021-ųjų metų. Po kelių dienų gavau iš jo žinutę, kad viskas labai skanu“, – taip rašė man Kamilė.
Taigi kartais reikia tik geranoriškumo kūrybingumo sprendžiant iškilusias dilemas. Tai ypač gerai iliustruoja šešių vaikų tėvo Povilo istorija. Paskelbęs žinutę apie atiduodamą maistą, jis sulaukė iš karto dviejų žmonių, norinčių jį paimti. Nenorėdamas liūdinti nė vieno, Povilas su žmona nutarė suformuoti dar ir antrą produktų krepšelį. „Abu buvo labai dėkingi ir matėsi džiaugsmo šviesa“, – sakė Povilas, pajuokaudamas, jog gerai, kad abu atėjo skirtingu laiku“, – pasakojo Justė.
Jauna moteris atviravo labai besidžiaugianti, kad apjungianti tvarumo idėja sukuria bendrystę ir vis daugiau žmonių įsitraukia į šią veiklą.
„Malonu, kad randu bendraminčių – ne tik norinčių ištiesti pagalbos ranką kitam, bet ir jaučiančių smagumą tiesiog neatlygintinai dalintis. Tikiu, kad ši iniciatyva pritrauks dar daugiau įvairių žmonių, kurie generuos idėjas kuriant gražesnį, švaresnį pasaulį“, – įsitikinusi pašnekovė.
