Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 10d. 19:02

Mes lygūs. Diplomatas Ž.Juška su vienos pavaros dviračiu apkeliavo Lietuvą – ką atrado?

Zarasų rajone
Asmeninio archyvo nuotr. / Ž.Juška Zarasų rajone

Europos Sąjungos diplomatas Ukrainoje Žygimantas Juška šią vasarą sėdo ant vienos pavaros olandiško dviračio ir leidosi į kelionę po Lietuvą. Per 12 dienų numynė 1330 kilometrų. Dviračiu po Ukrainą, Kosovą, Serbiją keliavęs vyras norėjo geriau pažinti gimtinę ir palyginti ją su kitais kraštais. Tam, kad susitapatintų su Lietuvos gamta, vyras kai kurias naktis nakvojo palapinėje. Ši kelionė atvėrė naują gimtinės vaizdą: „Be konkurencijos, tai pati geriausia kelionė gyvenime.“

Ž.Juška kilęs iš Klaipėdos. Nors gyvena jau šeštoje valstybėje, bet Klaipėdą laiko savo gimtaisiais namais. Vyras turi teisės mokslų daktaro laipsnį ir šiuo metu yra Europos Sąjungos diplomatas Ukrainoje. Ko jau ko, o kelionių diplomatui tikrai netrūksta. Trūksta tik pastovumo.

„Gyvenant skirtingose šalyse ir nuolat kintant aplinkinių ratui, privalėjau susirasti hobį, kuris būtų pastovus ir lydėtų pakeliui. Dviratis tapo įrankiu, padedančiu „pravėdinti“ laikinumo jausmą bei pažinti vietas, kuriose ne tik kad turistai nesilanko, bet ir apie kurias retas vietinis žino“, – sako pašnekovas.

Įgyvendinau 3 sportinius iššūkius: per 4 dienas dviračiu nuvažiavau 600 km atstumą, bėgau maratoną bei dviračiu apkeliavau Lietuvą.

Be to, kelionė dviračiu, pasak vyro, retai kada būna monotoniška, nes gerai pasiruošus galima įveikti labai didelius atstumus – net ir 200 kilometrų per dieną.

„Skirtingai nuo kitų transporto priemonių, dviračiu galima keliauti bekelėmis, taip pat lengva palaikyti didesnį nei 20 km/h greitį, todėl būtina koncentruotis į kelio paviršių, kad nenusikąstum liežuvio“, – šypteli jis.

Būtent dėl šios priežasties legendinį olandišką dviratį jis Ukrainoje kol kas padėjęs į šalį, o beveik kiekvieną savaitgalį svečioje šalyje, kurioje šiuo metu gyvena, traukia standartinę kalnų dviratę transporto priemonę.

„Neseniai ilgąjį savaitgali įveikiau 650 km palei Dnieprą nuo Kijevo iki Kremenčiuko, o grįžau per Čerkasus iš kitos upės pusės. Vaizdai iš tikrųjų pakeri, nes dėl užtvankos Dniepras vietomis atrodo kaip jūra. Bet Ukraina – ne gimtoji Lietuva, o nauja stotelė pasaulio pažinime, todėl tiesiog legendiniam dviračiui čia ne vieta“, – sako pašnekovas.

Į kelionę su studijų „bičiuliu“

Vis dėlto legendinis olandiškas dviratis puikiai pasitarnavo šią vasarą. Grįžęs į Lietuvą vyras sugalvojo leistis į netradicinę kelionę po Lietuvą, įgyvendindamas dešimt metų puoselėtą svajonę.

„Šiais metais apgyniau teisės mokslų daktaro laipsnį Nyderlanduose, ir kelias link jo pareikalavo labai daug pastangų. Pasakiau sau: kada, jei ne dabar švęsti gyvenimą? Tokiu būdu sau pažadėjau ir įgyvendinau 3 sportinius iššūkius: per 4 dienas dviračiu nuvažiavau 600 km atstumą tarp Kijevo ir Odesos, bėgau maratoną bei dviračiu apkeliavau Lietuvą“, – atvirauja jis.

Būtent tokį dviratį kelionei pasirinko ne be reikalo. Su bičiuliais juokavo, kad legendinė kelionė privalo būti legendiniu dviračiu.

„Su šiuo dviračiu buvo praleisti geriausi studijų metai Olandijoje, todėl jis susijęs su daug juokingų akimirkų ir spėjęs patapti pašaipos objektu tarp draugų. Nors ir turiu neblogą kalnų dviratį, tačiau nekilo abejonių, kad, įgyvendinant seną svajonę, senasis dviratis suteiks to būtino ironijos jausmo visai kelionei“, – paaiškino diplomatas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kelionės pradžia
Asmeninio archyvo nuotr. /Kelionės pradžia

Maršruto vyras prieš kelionę kruopščiai nestygavo. Rinkosi jį kelionės metu. Dažniausiai, sako vyras, keliauja ekspromtu – tai leidžia jaustis laisvam, neįsispraustam į rėmus.

Kelionę pradėjus Vilniuje, tada sekė Dzūkija, Suvalkija, Klaipėda, šiaurės Lietuva, ežerų kraštai ir pro Molėtus grįžimas į Vilnių. „Naudojau skirtingus nakvynės būdus: palapinę, „Airbnb“, bičiulių pastogę bei nebrangius viešbučius“, – pasakojo jis.

Sužavėjo Dzūkija

Pagrindinis pašnekovo kelionės tikslas buvo per daug neskubėti, pažinti miestelius ir kaimus bei įvertinti gyvenimą Lietuvoje po dviračių žygių Kosove, Ukrainoje bei kitose šalyse. Labiausiai vyrą sužavėjo Dzūkija, kuri, anot pašnekovo, turi išskirtinę aurą, be to, panašu, kad žmonės labiausiai puoselėja savo aplinką.

„Negalėjau patikėti, kaip gražiai susitvarkę maži miesteliai Lietuvoje. Maniau, kad Marijampolė, Rokiškis ar Naujoji Akmenė bus užmiršti kampeliai, bet vaizdas maloniai nustebino: daug jaunimo, išpuoselėta gerovė bei daug renovuotų namų. Tačiau reikia pabrėžti, kad be ES pagalbos, tokių pokyčių būtų naivu tikėtis.

Įsitikinau, kad aktyvi fizinė veikla yra būtina kiekvienam individui; ji leidžia treniruoti vidinę ramybę.

Lietuva iškabinėta šimtais ES ženklų, skelbiančių apie finansinę pagalbą vienam ar kitam projektui. Tačiau nereikia Dievo varyti į medį: Lietuva stipriai pasikeitė ir savo pastangomis, noru lygiuotis į Vakarus, o ne Rytus. Bendrą vaizdą sustiprino ir šiųmetės mano kelionės Ukrainoje, kurioje dauguma miestelių mažai pasikeitę nuo sovietinių laikų, o keliai dažnai yra tragiškos būklės“, – pasakoja jis.

Priešingai nuo miestelių, kaimiškoms vietovėms Lietuvoje, anot vyro, yra labai daug vietos tobulėjimui, nes rėžia akį apleisti griūvantys namai, didelis kiekis neasfaltuotų kelių (ypač šiaurės Lietuvoje) bei alkoholizmas, kuris esą matomas plika akimi.

Kitoks keliavimas

Keliavimas po Lietuvą buvo kitoks nei svetur. „Iš tikrųjų, Lietuva yra stipriai pažengusi, vertinant iš turistinės pusės. Mūsų reljefas sąlyginai lygus, todėl ne taip jau paprasta išeiti iš komforto zonos, palyginti su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Kosove nuolatos tekdavo bėgti nuo valkataujančių šunų, važiuoti pro šiukšlių „oazes“, kvėpuoti labai užterštu oru ar skrosti stačius kalnus.

Tiesa, naujų potyrių suteikė nakvynė palapinėje rugių lauke Vilkaviškio rajone ir netoliese marširuojantys vilkai, kuriuos buvo galima jausti iš kitų gyvūnų stūgavimų bei įsibauginti išgirdus aplinkinių pasakojimus“, – lygina diplomatas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Gyvenimas palapinėje
Asmeninio archyvo nuotr. /Gyvenimas palapinėje

Vyrui iš kelionių dviračiu labiausiai įsiminė Vietnamas – po miestelius, kuriuose turistai nesilanko. „Pasijauti kaip Holivudo žvaigždė, nes žmonės bando tave paliesti ir nufotografuoti, netgi labai įkyriai“, – sako jis.

Aplinkiniai stebisi, koks tikslas taip save žaloti

O kaipgi keliauninką dviračiu pasitinka aplinkiniai? Jie, pasak vyro, dažnai niekaip neįstengia suprasti, kaip įmanoma įveikti tokius atstumus ir kelią klausimą, koks tikslas taip save žaloti.

„Prieš kokius 8-erius metus turėjau panašią nuomonę. Tiesa, per tą laiką įsitikinau, kad aktyvi fizinė veikla yra būtina kiekvienam individui; ji leidžia treniruoti vidinę ramybę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Be to, pasak vyro, labai svarbus ir dar vienas dalykas: norint įveikti didelius sportinius iššūkius, svarbiausia yra psichologija ir valia, o tik po to fizinis pasiruošimas.

Dviračio Žygimantas toli į rūsį negrūda ir jau mintyse braižo naujas kryptis. „Prieš kelias dienas grįžau iš Kenijos, kur šventėme tėčio jubiliejų, bet šįkart keliavau tik tradiciniais turistiniais būdais. Labai susižavėjau Afrika, todėl dabar kirba idėja dviračiu pakeliauti Madagaskare arba Botsvanoje, bet į šiuos kraštus vienas nevažiuočiau“, – šypteli diplomatas.

O jei su legendiniu olandišku dviračiu?

Asmeninio archyvo nuotr. /Kelionės pabaiga
Asmeninio archyvo nuotr. /Kelionės pabaiga

***

Galite pasiūlyti kitą projekto „Mes lygūs“ pašnekovą, nepaklūstantį standartams? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt

Visus projekto tekstus rasite ČIA.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:11
01:08
00:29
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką