Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 19d. 20:59

Ramūnas Fetingis: Marsas vis artėja prie žemės. Kas, kaip ir kada jį užkariaus?

Marsaeigis
NASA nuotr. / Marsaeigis

Maždaug kartą per trejus metus – vieną mėnesį – Marsas priartėja prie Žemės planetos. Tokiu metu paleidus erdvėlaivį, sąlyginai pigiau ir greičiau galima pasiekti šią planetą. NASA (JAV aeronautikos agentūra) retai praleidžia savo šansą. Per pastaruosius aštuonis tokius dviejų planetų suartėjimus NASA net šešis kartus paleido savo erdvėlaivius.

Ši vasara ne išimtis – NASA ruošia dar vieną misiją į Marsą. Tačiau šįkart amerikiečiai nebus vieni – prie jų jungiasi Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Tai bus pirmas arabų šalies bandymas siųsti erdvėlaivį į kitą planetą. Tačiau iš šios trijulės įdomiausia turbūt amerikiečių misija – jie nori nuleisti erdvėlaivį ant Marso planetos paviršiaus, paimti paviršiaus grunto mėginius ir pargabenti juos į žemę.

Dar viena misija buvo planuojama iš europiečių pusės – EU ir Rusijos bendras projektas „Exomars“, tačiau jie dėl koronaviruso ir techninių nesklandumų priversti praleisti šį „langą“ ir lauks geresnių laikų – tam turi maždaug trejus metus.

Nors pandemija visame pasaulyje padarė neįtikėtinos žalos visose sferose, bent jau praėjusios savaitės duomenimis, visos trys misijos buvo vykdomos pagal planą ir turėtų kilti laiku – jau liepos mėnesį. Iki Marso erdvėlaiviai turėtų skrieti pusmetį ir apie kitų metų vasarį pasiekti šią planetą.

Naujos kartos misija iš JAE

Arabai didžiuojasi savo technologiniais pasiekimais – oro taksi, milžiniški dangoraižiai, daugybė inovacijų – JAE save pateikia kaip viena inovatyviausių šalių pasaulyje. Šiais metais jie savo įvaizdį pakels į naują lygį – bandys pasiekti kitą planetą. Iki šiol su kosmosu jie turėjo bendro tik tiek, kiek leido palydovų į Žemės orbitą.

Pernai rugsėjį jie pirmą kartą išleido savo šalies astronautą į 8 dienų kelionę aplink Žemę tarptautinėje kosminėje stotyje. Šįkart misija sudėtingesnė – paleisti palydovą, kuris skrietų Marso orbitoje. Misija vadinasi HOPE (angl. VILTIS). Arabiškas Marso palydovas turi tris kameras – vaizdo, infraraudonųjų spindulių ir ultravioletinių. Visos šios kameros studijuos Marsą ir jo atmosferą. HOPE palydovas skries aplink Marsą gan aukšta orbita ir stebės Marso paviršių skirtingu dienos metu ir skirtingais kampais ištisus Marso metus. Be to, jis studijuos taip vadinamąją Marso žemutinę atmosferą – dulkių audras, orus ir pan.

Wikipedia.org/JAE HOPE Marso palydovas
Wikipedia.org/JAE HOPE Marso palydovas

Arabai siekia, kad jų palydovas atrastų kažką naujo, o ne tiesiog kartotų kitų šalių mokslininkų pasiekimus. Be to, šalies siekis yra kaip galima daugiau dalykų pasidaryti šalies viduje, o ne tiesiog nusipirkti palydovą ar paslaugas iš kitų šalių. JAE mokslininkai šį palydovą sukūrė padedami NASA, o pakeltas į kosmosą jis bus Japonijos raketos pagalba.

Ambicingi Kinijos planai

Pastaruosius 50 metų, dar nuo 1970-ųjų, Marsas buvo išskirtinai tik JAV mokslininkų teritorija. Tuo tarpu Mėnulis priklausė Kinijai. Jie du kartus ant Mėnulio paviršiaus leido savo nedideles tyrimų stoteles – 2013 ir 2019 metais. Abi jos galėjo judėti ant Mėnulio paviršiaus ir jį tyrė vaizdo kamerų, spektrometrų ir kitų prietaisų pagalba, taigi Mėnulis jau pakankamai išstudijuotas.

Dabar kinai nusitaikė į Marsą.

Dabar kinai nusitaikė į Marsą. Kinai kaip visada nestokoja ambicijų ir, svarbiausia – viską, ką jie daro, atlieka labai metodiškai. Paprastai logiška būtų iš pradžių paleisti palydovą aplink Marso orbitą, bet kinai pasielgė ambicingiau – paleis iš karto du įrenginius. Vienas skries aplink Marsą ir tyrinės jį per atstumą, o kitas leisis ant Marso paviršiaus. Iš viso – net penkios tonos įrangos pakils Marso link jau liepos pradžioje. Pasiekusios Marso orbitą dvi dalys išsiskirs ir viena jų parašiutu nusileis ant Marso paviršiaus.

Nemaža tyrimų stotelė prieš pat leidžiantis ant Marso įvairių radarų padedama išsirinks tinkamą vietą nusileidimui ir nedideliems varikliukams gelbstint nusitaikys leistis saugiausioje vietoje. Tačiau tai bus gerokai sunkiau negu leistis Mėnulyje, nes Marso planetoje siaučia daugybė didelių smėlio audrų – atmosfera ten toli gražu nėra rami kaip Mėnulyje. Nusileidus, nuo platformos atsiskirs judantis modulis ir pradės Marso paviršiaus tyrimą.

Vienas iš prietaisų tirs ne tik Marso paviršių, bet ir tai, kas slypi giliau planetos viduje. Dar niekas tokio prietaiso į Marsą negabeno, niekas nežino, kas slypi bent kiek giliau. Taigi mūsų laukia intriguojančios žinios. Idėja – paieškoti, kas vyksta bent keliasdešimties metrų gylyje – vanduo, ledas, o gal gyvybė?

Kinai jau ne pirmą kartą bando pasiekti Marsą. 2011 metais buvo bandoma paleisti palydovą, kuris skrietų aplink Marso planetą, bet iš Rusijos pakilusi raketa savo kelionę baigė Ramiojo vandenyno dugne.

Wikipedia.org/TIANWEN – Kinijos marsaeigio statybos
Wikipedia.org/TIANWEN – Kinijos marsaeigio statybos

JAV bandymas – pargabenti Marso dirvos pavyzdžius

Kaip svarbiausią dešimtmečio projektą JAV astronautai įvardijo misiją iš Marso parsigabenti uolienų pavyzdžius. Žemėje juos išstudijuoti galima gerokai nuodugniau negu vietoje. Tačiau misija yra toli gražu ne paprasta, mat nusileisti į Marsą įmanoma, bet pakilti...

Nusileisti į Marsą įmanoma, bet pakilti...

Dėl to amerikiečiai nutarė šią misiją vykdyti iš dviejų dalių. Liepos 17 dieną nuo Kanaveralo kyšulio pakils raketa, kuri į Marsą nugabens įrangą, surinksiančią uolienų pavyzdžius. Tarp mokslininkų gaji nuomonė, kad kažkada Marsas buvo gyvenama planeta, todėl šios misijos viena pagrindinių priežasčių – įrodyti arba paneigti šią teoriją. Vienas tikslų – ieškoti uolienų, kuriose gali būti fosilijų.

Pirmoji NASA Marso misijos dalis kažkuo primena jau aštuntus metus veikiančią „Curiosity“ – maždaug tonos svorio per Marso paviršių autonomiškai judėti galintis robotas, kuris rinks uolienų pavyzdžius ir saugos juos savyje. Jį ant Marso paviršiaus nutupdys aparatas, primenantis sraigtasparnį ar milžinišką droną. Amerikiečiams tai pavyko „Curiosity“ atveju, tad kodėl negalėtų pavykti ir dabar.

Nasa nuotr./Marsaeigio Curiosity modelis
Nasa nuotr./Marsaeigio Curiosity modelis

Tiesa, naujasis robotas gerokai patobulėjo. Pradedant vaizdo kameromis, kurios dabar rodys ne juodą baltą, o spalvotą vaizdą, ir baigiant itin tikslia ir modernia nusileidimo įranga. Net roboto ratai patobulinti, kad jis lengviau galėtų judėti Marso paviršiumi. Preliminariai jis leisis ant taip vadinamo išdžiūvusio ežero – sąlyginai lygios vietos, kurioje galėtų palyginus lengvai nuvažiuoti kuo didesnį atstumą.

Robotas ieškos biologinių pėdsakų turinčių uolienų ir jas dės į specialias saugyklas. Tos uolienos bus mažytės, vos iki pusės uncijos, t. y. vos apie 15 gramų svorio. Tokių pavyzdžių robotas surinks mažiausiai 30 ir kiekvieną jų įdės į atskirą metalinį mėgintuvėlį-saugyklą. Jos visos bus sudėtos į vieną konkrečią vietą ir lauks galimybės išgabenti jas į Žemę. Ant Marso paviršiaus jos nepažeistos gali išbūti mažiausiai dešimt metų.

Nasa nuotr./Marsaeigis Marse. Simuliacija
Nasa nuotr./Marsaeigis Marse. Simuliacija

Be to, robotas savyje turi nedidelį sraigtasparniuką, kurį, jeigu pavyks, pakels į orą ir atliks pirmą kontroliuojamą skrydį virš Marso teritorijos.

Negana to, specialus aparatas, pavadintas MOXIE, bandys iš Marso atmosferos išgauti deguonies. Taip mokslininkai išbandys galimybę – ar įmanoma pasigaminti oro ir laisvai juo kvėpuoti Marse. Tai atvertų galimybę ten įkurti mokslinę stotį ir atgabenti žmonių.

Nasa nuotr./MOXIE aparatas Marse bandys gaminti deguonį tinkamą kvėpavimui
Nasa nuotr./MOXIE aparatas Marse bandys gaminti deguonį tinkamą kvėpavimui

Visa ši amerikiečių misija kainuoja 2,5 milijardo dolerių ir yra ypatingai rizikinga, o daugelis šių eksperimentų gali tiesiog neįvykti, nes tai lemia daugybė aplinkybių, kurios gali būti tiesiog nepalankios.

Galų gale visada išlieka didelė tikimybė, kad mokslininkai grįš tuščiomis rankomis, nes Marse gyvybės paprasčiausiai niekada ir nebuvo...

Antroji šios NASA Marso misijos dalis numatyta 2026 metams. Jos pagrindinis uždavinys bus pargabenti Marso uolienų pavyzdžius į Žemę. Tačiau jeigu nebus įvykdyta pirmoji dalis, antroji tiesiog neteks prasmės.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

02:40
06:21
02:48:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką