-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 07 27

„Šis klubas – ne jums“. Ar tikrai naktinis klubas gali jūsų neįleisti dėl išvaizdos?

„Pasirinkite kitą vietą“, „Nekomentuosime“ – tokius žodžius dažnas gali išgirsti prie prestižiškiausių naktinių klubų ir barų durų. Jeigu jūsų galva skusta, veidas ne pagal metus jaunas, žemas ūgis arba mėgstate sportinę avalynę – geriau likite namuose prie televizoriaus. „Face control“ – tai įleidimo į klubus politika, kurią vieni vadina diskriminacija, kiti – klubinės kultūros kėlimu ir apsisaugojimo elementu.
Jaunuoliai naktiniame klube
Jaunuoliai naktiniame klube / 123RF.com nuotr.

Prie užtrenktų durų – tyla

Faktą, kad egzistuoja „Face control“ politika, žino visi, tačiau kiekviename naktiniame klube taikomi skirtingi kriterijai. Tiesa, ne visada prieš užtrenkiant duris panosėj yra paaiškinamos to priežastys. Būtent taip atsitiko ir Gintarei Stoškutei (pilnametei – aut. past.), su draugais iš Anglijos antrąjį liepos savaitgalį bandžiusiai patekti į bene geidžiamiausią Vilniaus naktinį klubą „Anna Mesha. Butas“.

„Priėjome prie durų, o jos buvo uždarytos, užtamsinti langai, eilėje niekas nestovėjo, apsaugos taip pat lauke nebuvo. Aš stoviu ir girdžiu, kad muzika groja. Vėliau atėjo vaikinas su mergina – jiems durys atsivėrė. Tuomet paklausiau moters, stovėjusios prie durų, kodėl mes negalime įeiti, o ji mums pasakė „tiesiog“ ir uždarė duris prieš pat nosį“, – pasakojo mergina.

Ji pridūrė, kad būtent dėl nepateikto paaiškinimo labiausiai ir susinervino: „Bent jau būtų pasakę, jog kažkas ne taip. Galbūt netiko, jog buvome su sportbačiais, bet dabar visi vaikščioja taip – nebūtina avėti aukštakulnius. Tačiau jei būtų pasakę, kad netinka jūsų batai, reikia aukštakulnių, tai būtų nieko. Šiaip tai labai pikta, nemaloni moteris stovėjo, jos pačios į klubą reiktų neįleisti.“

Pasipiktinusi buvo ir liepos 7 dieną į klubą bandžiusi patekti, irgi pilnametė Sandra Valaitytė: „Durys buvo užrakintos, todėl laukėme, kol kas nors jas atidarys. Galiausiai jos atsidarė, išėjo mergina, kuri pasakė, jog neįleis mūsų. Paklausus, kodėl, pasakė: „todėl“. Normalaus paaiškinimo nebuvo, labai nemaloni mergina, tikrai.

Paklausiau moters, stovėjusios prie durų, kodėl mes negalime įeiti, o ji mums pasakė: „tiesiog“ ir uždarė duris prieš pat nosį.

Po mūsų atėjo kitos dvi panelės, jas įleido. „Facebooke“ klubą įvertinau vienetu todėl, kad nebuvo normalaus paaiškinimo. Jeigu būtų pasakiusi, jog mes per prastai apsirengę, aš suprasčiau, jog klubui svarbus jo įvaizdis, ir tikrai nerašyčiau vieneto. Užsienyje neįleidžia į klubą jeigu dėvi sportbačius, jei esi neblaivus arba negražiai kalbi su apsauginiais, bet visuomet paaiškina priežastis.“

Pats naktinis klubas „Anna Mesha. Butas“ visas šias situacijas komentuoti atsisakė.

Kitai klubus mėgstančiai merginai Gabrielei nepavyko patekti į taip pat Vilniaus senamiestyje įsikūrusį naktinį barą „Matérialiste“.

„Aš ir mano italas sužadėtinis lankomės geriausiuose Europos klubuose, bet niekada nebuvo prieš nosį užtrenktos durys. Kažkada ankščiau ėjau į „Matérialiste“ su viena Lietuvos šou žvaigžde ir buvau įleista. O kai norėjome apsilankyti su sužadėtiniu, mums net nebuvo paaiškinta, kodėl negalime įeiti.“

„Face control“ idėja – surinkti vienas kitam netrukdančius žmones

Visgi pati „Face control“ koncepcija yra sudėtinga, o kriterijų yra begalė. Taip sako naktinio baro „Matérialiste“ vadovas Matas Puodžiūnas. Pasak jo, nors „Face control“ kriterijų yra daug, egzistuoja keli esminiai: „Labai svarbu, kaip žmogus elgiasi prie durų, kiek yra išgėręs, ar tinkamas jo amžius, tik po to žiūrime į tam tikras detales.

Be abejo, egzistuoja ir tam tikri asmeniškumai: jeigu žmogus ankščiau klube buvo kažką „prisidirbęs“, tai jis nebus įleidžiamas. Jokios kompetencijos didelės nereikia. Svarbiausia, atsiminti veidus ir žinoti istoriją, kas yra įvykę.“

Renginio organizatorių nuotr./Matas Puodžiūnas
Renginio organizatorių nuotr./Matas Puodžiūnas

Be to, kaip teigia „Matérialiste“ vadovas, klubas fiziškai netalpina daug žmonių, todėl natūralu, kad visi norintys patekti negali. Itin atsižvelgiama ir į amžių: „Nepilnamečiai yra labai didžiulė problema, ir tikrai stengiamės tikrinti dokumentus: tiek prie durų, tiek prie baro. Jų įleidimas yra labai blogas ir kenkiantis dalykas.

Tai yra vadinamas žmonių atrinkimas. Jeigu nebūtų „Face control“, ateitų labai skirtingi žmonės. Tai nėra gerai.

Kas gali įeiti į klubą, o kas ne, sprendžia prie durų šalia apsaugos stovintis žmogus. Tai yra pozicija – kaip atskira darbo vieta. Jo žodis būna lemiamas.

Didelę dalį užeinančiųjų įleidžiantis darbuotojas žino iš ankščiau, kartais numano, kad su kai kuriais gali būti problemų. Vilnius – nedidelis miestas. Klubinėtojų kultūra nėra milijoninė. Daug kas vieni kitus pažįsta“, – pridūrė pašnekovas.

Pati „Face control“ koncepcija, pasak M.Puodžiūno, yra tam tikra pagalba ir klubui, ir besilinksminantiems klientams: „Tai yra vadinamas žmonių atrinkimas. Jeigu nebūtų „Face control“, ateitų labai skirtingi žmonės. Tai nėra gerai. Be to, kontroliuoti labai svarbu todėl, nes, pavyzdžiui, mūsų klubas yra labai mažas. Visų norinčių, nepriklausomai, kaip atrodo, tikrai neįmanoma sukviesti. Fiziškai nebūtų tiek vietos.

Pagrindinė „Face control“ idėja yra surinkti žmones, kurie vienas kitam netrukdytų linksmai leisti laiką. Remdamasis patirtimi, galiu pasakyti, kad taip žmones atrinkti tikrai galima.“

Paklaustas, ar tiesa, jog žmogus gali būti neįleistas dėl tokių priežasčių, kokių negali pakeisti, pavyzdžiui, ūgio, jaunai atrodančio veido, pagaliau, dar ir grožio samprata visų skirtinga, klubo vadovas teigė, kad visa tai vertinti reiktų tiksliai žinant situaciją. Nepaisant to, grožis, pasak pašnekovo, tikrai nėra kriterijus atverti lankytojui duris į naktinį klubą.

TAIP PAT SKAITYKITE: 85-erių žemaitė Joana Milašienė: „Iki šiol regiu atkastus žydų kūnus“

Įstatymiškai viskas teisinga

Atvejų, kuomet naktinių klubų ir barų atstovai pasielgia neteisėtai, nėra taip jau ir daug. Lietuvos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Komunikacijos skyriaus vadovė Mintautė Jurkutė teigia, kad jų institucijos kompetencija yra nagrinėti nelygių galimybių atvejus, remiantis dviem įstatymais: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu ir Lygių galimybių įstatymu. Pastarajame yra numatyti pagrindai, dėl kurių draudžiama diskriminuoti, bet išvaizdos tarp jų nėra.

Darbo skelbimuose būna taip pat nurodoma, kad ieškoma reprezentatyvios išvaizdos moteris. Pažeidimo ieškoti mes galime nebent tik dėl moters išskyrimo. Dėl išvaizdos mes tiesiog rekomenduojame tokio kriterijaus netaikyti.

„Kalbant apie „Face control“ politiką, labiausiai tinka pagrindas, kurio mes neturime įstatyme, bet žmonės į mus dažnai kreipiasi, – tai išvaizda.

Mes prižiūrime, kad lygios galimybės būtų užtikrintos ir vartotojų teisių srityje (prekės, pirkiniai ar paslaugos turi būti pasiekiamos visiems vartotojams neišskiriant lygių galimybių įstatyme nurodytų grupių: dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų).

Kadangi šiame įstatyme nėra numatyta, kad išvaizda yra vienas iš pagrindų, galima sakyti, kad įstatymas yra palankus klubams“, – teigė specialistė.

M.Jurkutė pateikė analogišką situaciją, kuomet išvaizdos kriterijus yra taikomas ne tik klubinėje aplinkoje: „Darbo skelbimuose būna taip pat nurodoma, kad ieškoma reprezentatyvios išvaizdos moteris. Pažeidimo ieškoti mes galime nebent tik dėl moters išskyrimo. Dėl išvaizdos mes tiesiog rekomenduojame tokio kriterijaus netaikyti, įstatymai nenumato jokios atsakomybės už tai.“

Vida Press nuotr./Pora bare
Vida Press nuotr./Pora bare

Diskriminacijos atvejai – dėl odos spalvos ir negalios

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kuomet naktiniai klubai pažeidžia įstatymą. „Tarnyba yra gavusi du skundus, kuomet žmogus buvo neįleistas į klubą, nes turėjo negalią. Tais dviem atvejais, kuriuos miniu, žmonės buvo neįgaliųjų vežimėliuose. Vienu atveju mes pripažinome pažeidimą, kitu atveju pritrūko duomenų pagrindimui, ir nebuvo nustatytas lygių galimybių pažeidimas. Taip pat buvo konsultuotasi, kai žmogus nebuvo įleistas dėl odos spalvos ir dėl tautybės“, – teigė pašnekovė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl jaunoji Y karta nebejaučia skurdo baimės? Psichologo komentaras

– Be to, pripažįstame lygių galimybių pažeidimą tuomet, kai klubuose yra organizuojamos akcijos tik tam tikrai lyčiai: nemokamas įėjimas merginoms ar tik moteriškajai lyčiai taikoma nuolaida alkoholiniams gėrimams.“

Būtų naudingiausia pritaikyti tai, ką turi kitos šalys – atvirą sąrašą (ypatybių, pagal kurias draudžiama diskriminuoti).

Skundo atveju yra atliekamas kompleksinis tyrimas, kuriam reikia įrodymų. Specialistė teigia, kad būna, jog žmogui atrodo vienaip, klubas situaciją neigia, įrodymų nepakanka, ir tyrimas sustoja vietoje.

Paklausta, kokia yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pozicija kalbant apie „Face control“ politiką, pašnekovė atsakė, kad reiktų tobulinti Lygių galimybių įstatymą:

„Mes esame rekomendavę, ir buvo užregistruotas projektas įtraukti išvaizdą į Lygių galimybių įstatymą. Mes kalbame ir matome to poreikį, tačiau būtų naudingiausia pritaikyti tai, ką turi kitos šalys – atvirą sąrašą (ypatybių, pagal kurias draudžiama diskriminuoti). Tokiu atveju lygių galimybių pažeidimai būtų nagrinėjami pagal situaciją, o ne pagal baigtinį sąrašą. Lietuvoje veikia įstatymas su baigtiniu sąrašu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius