140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?

140 000 eurų už žiedą, 40 000 eurų už gintarinę dėžutę. Skaičiai, kurie instinktyviai priverčia sustoti.
140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?
140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai? / Pranešimo aut. nuotr.

Būtent tokios diskusijos šią savaitę netyla Vilniuje, kur vasario 12–14 dienomis, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ duris atveria XXII-oji Baltijos juvelyrikos paroda „Amber Trip 2026“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Parodoje susitinka ne tik dizainas ir meistrystė, bet ir vertės suvokimas – nuo kuklesnių, kasdien nešiojamų kūrinių iki objektų, kurių kainos prilygsta nekilnojamojo turto pradiniams įnašams.

Žiedas su vadinamuoju „melo melo“ perlu, kurio vertė siekia 140 000 eurų, savaime kursto smalsumą ir diskusijas. Tai jau nebe klasikinė juvelyrika, o kolekcinės, beveik muziejinės kategorijos kūrinys.

Pranešimo aut. nuotr./140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?
Pranešimo aut. nuotr./140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?

Tokio tipo dirbiniai retai suvokiami kaip spontaniški pirkiniai. Juos įsigyjant kalbama apie retumą, medžiagą, unikalumą, investicinį potencialą ir, žinoma, emociją. Tai objektai, kurie dažnai keliauja per kartas, tampa šeimos istorijų dalimi, o ne sezono tendencijų atspindžiu.

Tokios kainos pasaulyje seniai nebėra retenybė, vis dėlto Lietuvoje tai dar laikoma išskirtiniu atveju.

Parodoje ne mažiau dėmesio sulaukia ir antikvarinė gintaro dėžutė, įkainota 40 000 eurų. Tai suma, kuri daugeliui gali pasirodyti netikėta, kol nepradedama gilintis į kontekstą.

Pasak V. Guntoriūtės, antikvarinių objektų vertė retai siejama su funkcija. Ji susijusi su išlikimu, laikmečiu, technologija, rankų darbu, būkle ir retumu. Gintaras – organinė, laiko veikiama medžiaga. Sudėtingi, gerai išsilaikę istoriniai dirbiniai natūraliai tampa retenybe.

Kainos, kurios keičia ne tik rinką, bet ir mąstymą

Tarptautinės juvelyrikos parodos organizatorė V. Guntorūtė pastebi, kad didžiausias pokytis matomas ne vien kainų etiketėse.

Pranešimo aut. nuotr./140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?
Pranešimo aut. nuotr./140 000 eurų už žiedą – ar Lietuva pasiruošusi tokiai prabangai?

„Nors tarptautinėje rinkoje seniai nebestebina šešiaženklės sumos ir yra įprasta nešioti išskirtinius juvelyrikos kūrinius, labai džiaugiamės matydami stiprų pokytį ir Lietuvoje. Vis didėja originalių, autentiškų kūrinių pirkimas ir nešiojimas“, – sako V. Guntoriūtė.

Gintare susiformavęs bičių korys bus išskirtinis eksponatas

Šiemet lankytojus stebins išskirtiniu, mokslinę ir kolekcinę vertę turinčiu eksponatu. Pirmą kartą pasaulyje Baltijos gintare identifikuotas natūraliai susiformavęs bičių korys bus viešai eksponuojamas parodos metu.

Pasak eksponato savininko, tai itin retas radinys ne tik Baltijos regiono, bet ir pasauliniu mastu. Tokie organinės kilmės struktūrų išlikimai gintare yra laikomi išskirtine retenybe, galinčia sudominti tiek mokslininkus, tiek aukščiausio lygio kolekcininkus.

Nors tiksli eksponato kaina neatskleidžiama, pardavėjas pateikė intriguojančią užuominą: „Vertė prilygsta geram bei brangiam automobiliui“.

Specialistų teigimu, unikalūs gintaro objektai, turintys aiškią gamtinę ar biologinę struktūrą, tarptautinėje rinkoje gali pasiekti itin aukštas sumas.

Parodos organizatorė V. Guntorūtė pažymi, kad tokio lygio radiniai rinkoje pasirodo itin retai.

„Tokie eksponatai yra ne tik komercinės, bet ir didelės istorinės bei mokslinės vertės. Praktika rodo, kad panašūs unikalūs objektai dažniausiai nugula ne į privačias kolekcijas, o į muziejus ar institucinius rinkinius,“, – sako organizatorė.

Anot organizatorės, šis eksponatas neabejotinai taps vienu labiausiai aptariamų parodos objektų, atskleidžiančių, kokias paslaptis vis dar slepia Baltijos gintaras.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą