Šiandien Ernesta yra populiari papuošalų kūrėja. Pasak moters, kiekvienas pačios sukurtas papuošalas kelia džiaugsmą ir emocijų, kuriomis nori pasidalinti su kitais bei įkvėpti moteris, rašoma Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ pranešime žiniasklaidai.
Juvelyrikoje fortūna nusišypsojo iš karto
Ernesta, pradėjusi kurti papuošalus, po metų surengė savo pirmąją parodą, dalyvavo mugėse, jos darbai buvo eksponuojami net Milane, Giureconsulti rūmuose esančioje meno galerijoje, kur vyko paroda „Artistar Jewels 2018“. Vienas svarbiausių laimėjimų atiteko tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje „Amber trip“.
„Džiaugiuosi, jog mano kūrinys sulaukė tokio pripažinimo, šioje skulptūroje gimė pasaulio medis, o gintaro gabalėlis simbolizuoja mūsų tautinį identitetą, sukaupusį daug saulės energijos. Norėjau šį gintaro gabalėlį pavaizduoti kaip gyvenimo sėklą, sukurti žmonių ryšį su namais. Galbūt būtent tas stiprus namų jausmas, sklindantis iš mano kūrinio, lėmė sėkmę“, – teigia papuošalų kūrėja.
Iš interjero dizaino Ernesta perėmė meilę erdvei, linijai, atrado, jog metalas gali kalbėti giliau. Pasak papuošalų kūrėjos, metalas saugo prisiminimus, šildo, pulsuoja kaip gyvenimas. Jos darbai įkvėpti gamtos formų, koralų struktūrų ir žmonių emocijų. „Kiekvieni mano kūriniai tarsi maža istorija, kviečianti žmogų prisiminti, pajusti, būti čia ir dabar. Savo kūryboje mėgstu ir gintarą, kiekvienais metais jį atrandu iš naujo. Šiais metais pajaučiau jo gydomą energiją. Šiuo metu dirbu su naujais kūriniais, kuriuose naudoju mėlynąjį gintarą“, – sako papuošalų kūrėja.
Įkopimas į Monblaną – sudėtingas iššūkis
Įdomu, jog E. Statkutę įkvėpė lipimas į aukščiausią Vakarų Europos viršukalnę Monblaną. Prieš kelis metus įveiktas iššūkis pareikalavo ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio pasirengimo, drąsos bei atkaklumo. Vaikystėje Ernesta buvo patyrusi stuburo traumą, tad medikai buvo uždraudę kelti daugiau nei dešimt kilogramų svorio.
Tačiau visą gyvenimą sportavusi ji nepasidavė ir su dvidešimt kilogramų sveriančia kuprine užlipo į Monblano viršukalnę. „Neslėpsiu, skaudėjo nugara, nebuvo lengva, tačiau įveikiau iššūkį. Tai buvo tarsi dar vieno kalno įveikimas, tik savo viduje – tai leido man giliau pažvelgti į save. Tokios patirtys praplečia mano suvokimą ir suteikia dar didesnio gylio mano kūrybai. Tokie išgyvenimai neabejotinai įkvepia mano juvelyrikos darbus“, – pasakoja E. Statkutė.
2026 metų juvelyrikos tendencijos
Ernesta neslepia mėgstanti užsiimti keliomis veiklomis tuo pačiu metu. Tad praėjusiais metais Lietuvos sporto universitete baigė sporto trenerės studijas, šiuo metu praktikuoja garso terapiją su dubenėliais. „Man patinka padėti žmonėms, tad ryte treniruočių metu jaučiuosi laiminga, o baigusi darbą sporto klube lekiu prie papuošalų kūrybos“, – teigia E. Statkutė.
Pasak žinomos papuošalų kūrėjos, 2026-ieji žymi didelių, drąsių ir skulptūriškų kūrinių erą, kur juvelyrika atkartoja gamtos pasaulio estetiką. Dizainai atspindi natūralius linkius ir nelygumus, suteikdami kiekvienam kūriniui unikalumo. „Madingi žiedai, nešiojami ant mažojo pirštelio, tapo šių dienų juvelyrikos tendencijų simboliu“, – teigia E. Statkutė.
Popiežiui įteiktas kryžius su gintaru
Menininkas Artūras Davainis jau vaikystėje žinojo, jog taps juvelyru, mat gintaras vyrą lydėjo nuo mažų dienų, kai matydavo, kaip jo tėtis dirba su šia medžiaga. „Ilgainiui supratau, kad gintaras man leidžia kalbėti savo kalba: jungti amatą, meną, asmeninį santykį su medžiaga“, – sako A. Davainis.
Juvelyras kuria vienetinius papuošalus bei objektus. A. Davainio kūryba pristato lietuviškas natūralias medžiagas – gintarą, senovinę guobą, ragą – šiuolaikinės juvelyrikos kontekste. Jo darbai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje meno bendruomenėje, kur jie pristatomi kartu su žinomų Europos juvelyrų kūriniais.
Praėjusį rudenį menininkas sukūrė kryžių popiežiui Leonui XIV. „Šiame kryžiuje gintaras buvo pasirinktas ne kaip dekoras, o kaip šviesos ir atminties ženklas. Kryžius popiežiui skirtas kaip Lietuvos, Baltijos regiono ir mūsų kultūros simbolis, turintis dvasinį, o ne reprezentacinį svorį“, – pasakoja juvelyras.
Pasak menininko A. Davainio, gintaras įdomus pasauliui, kuomet apie jį kalbame ne kaip apie suvenyrą, o kaip apie gyvą, šiuolaikinę medžiagą, galinčią būti meno dalimi. „Lietuviškas gintaras tikrai turi šiuolaikinį, gilesnį balsą tarptautiniame kontekste. Tad modernus žmogus turi ne vengti, o kaip tik gintarą mėgti“, – sako A. Davainis.
Londone pavėžėjas pardavė automobilį tam, kad įsigytų gintaro apyrankę
Nors nuo pat vaikystės Veneciją Guntoriūtę supa gintaras ir įvairūs papuošalai, buvo laikotarpis, kai ji studijavo Londone bei galvojo, kad gyvenimas gali pasisukti kita kryptimi. „Gyvename individualistų pasaulyje, kuriame vis mažiau norime perimti tėvų verslus – norime turėti savo profesiją, siekti svajonių, kurti savo kelią ir patys būti atsakingi už savo pasirinkimus. Prieš kelerius metus perėmiau a. a. tėčio verslą ir tęsiu jo misiją“, – teigia V. Guntoriūtė, vasario 12–14 dienomis Vilniuje vyksiančios tarptautinės Baltijos juvelyrikos parodos „Amber Trip 2026“ vadovė.
Nuo pat aštuonerių metų V. Guntoriūtė bendravo su juvelyrais, papuošalų kūrėjais bei menininkais, kartu su tėčiu Giedriumi Guntoriumi bei šeimos nariais intensyviai dirbo parodoje. „Tai nėra kelių mėnesių pasiruošimas parodai, mums tai yra gyvenimo būdas, nuolat dalyvaujame kitose šalyse tokio pobūdžio mugėse bei parodose, bendraujame su kūrėjais, ieškome idėjų, kuo nustebinti lietuvius“, – sako Venecija.
V. Guntoriūtė prisiminė istoriją iš Londono laikų, kuomet ten studijavo. „Prieš dešimtmetį gyvendama Londone važiavau su pavėžėju ir ant jo rankos pamačiau didžiulę, masyvią gintaro apyrankę. Užklausiau: ar čia gintaras? Jis nustebo, jog aš žinau apie jį. Kelionės metu vairuotojas prisipažino, jog pardavė automobilį, jog galėtų įsigyti tikro gintaro apyrankę“, – pasakoja V. Guntoriūtė.
V. Guntoriūtės teigimu, gintaras yra autentiškas, pastaraisiais metais vėl jį atranda ne tik lietuviai, bet ir europiečiai.
