Sekite 15min Google
Suteikė naują gyvenimą
Adrijanos namuose seni drabužiai nekeliauja į šiukšlių konteinerį. Iš susidėvėjusių vaikiškų marškinėlių, kitų nebenešiojamų drabužių ir net išaugtų kojinių ji pina, neria bei kuria naujus daiktus namams.
Iš minkštų medvilninių audinių gimsta apvalūs „pasėdukai“, kėdžių užtiesalai, dekoratyvūs kilimėliai, o iš vaikų kojinių – pintas kilimėlis, radęs vietą ant palangės.
„Visi išaugti ir nebenaudojami drabužiai gali atgimti antram gyvenimui ir tapti naudingais“, – įsitikinusi konkurso dalyvė.
Šie rankų darbo gaminiai ne tik leidžia sumažinti tekstilės atliekų kiekį, bet ir suteikia namams jaukumo. Kiekvienas jų – savitas, nes sukurtas iš skirtingų spalvų, raštų ir audinių, kurie kitu atveju būtų likę nebenaudojami.
Dar viena ypatinga detalė – apvalų „pasėduką“ nusimezgė pati Adrijanos dukra. Taip senų drabužių istorija virto ne tik tvariu sprendimu, bet ir bendra šeimos kūrybine veikla.
Tokios transformacijos turi gilias tradicijas
Pasak Vilniaus dailės akademijos (VDA) Mados dizaino katedros dėstytojos, tvarios mados specialistės Justinos Semčenkaitės, drabužių pavertimas namų tekstilės gaminiais nėra naujas reiškinys.
Visi išaugti ir nebenaudojami drabužiai gali atgimti antram gyvenimui ir tapti naudingais
„Šis būdas plėtojamas daugybę metų skirtingose pasaulio vietose. Iki industrinės revoliucijos žmonės neturėjo tokio tekstilės pertekliaus kaip dabar, todėl drabužiai buvo perduodami iš kartos į kartą, perdaromi ir prikeliami naujam gyvenimui tiek, kiek leido žmonių vaizduotė“, – pasakoja ji.
Anot ekspertės, tokia tradicija gerai pažįstama ir mūsų regione. Ilgą laiką žmonės gyveno taupiau, todėl tekstilė buvo taisoma, ardoma, persiuvama ir pritaikoma naujoms reikmėms.
„Tai laikau itin teigiama kultūrine savybe, nes ji rodo, kad mūsų vertybinis pagrindas mados atžvilgiu yra tvirtas. Net ir šiandien, kai galime įsigyti daug naujų daiktų, vis tiek jaučiame atsakomybę už tai, kas nutinka nebenešiojamiems drabužiams“, – sako J. Semčenkaitė.
Turinio projekte „Keisk požiūrį, o ne daiktus“, kurį organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra, dalinsimės tikromis istorijomis apie tai, kaip daiktus išsaugoti ir padėti jiems nugyventi ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau gyvenimų.
Kūrybiškumas pratęsia tekstilės gyvenimą
Ekspertės teigimu, namų tekstilės gaminiai – vienas praktiškiausių būdų pratęsti senų audinių gyvenimą. Minkšti marškinėliai ar trikotažas puikiai tinka pintiems ir nertiems kilimėliams, kėdžių užtiesalams ar kitiems buities daiktams, kurie tarnauja ne vienerius metus.
„Skiautiniai ir įvairios tekstilės perdarymo technikos reikalauja nemažai laiko bei kruopštumo, tačiau rezultatas dažniausiai būna ilgaamžis. Tokiu būdu net ir prastesnės kokybės tekstilė gali būti naujai įprasminta ir dar ilgai naudojama kasdieniame gyvenime“, – tikina VDA dėstytoja.
Ji priduria, kad tokie kūriniai neretai peržengia vien praktinę paskirtį. Rankomis sukurti tekstilės gaminiai tampa ne tik funkcionaliais namų akcentais, bet ir saugo prisiminimus, pasakoja šeimos istorijas bei primena, kad didžiausia daikto vertė dažnai slypi ne jo naujume, o gebėjime būti naudojamam kuo ilgiau.
Verta atsižvelgti ir į aplinkosaugą
Kalbėdama apie galimybes seniems drabužiams suteikti naują paskirtį, J. Semčenkaitė pabrėžia, kad tai – mūsų planetai itin draugiška praktika. Transformuodami nenaudojamus drabužius į funkcionalius daiktus mes saugome ne tik prisiminimus, bet ir aplinką.
Net ir prastesnės kokybės tekstilė gali būti naujai įprasminta ir dar ilgai naudojama kasdieniame gyvenime“
„Dauguma mūsų gyvena perteklinėje visuomenėje, kai visko turime daugiau, nei mums iš tiesų reikia. Tai, be abejo, smarkiai liečia ir madą. Konkurencinga rinka, norėdama patenkinti mados vartotojų lūkesčius, yra pakoregavusi požiūrį į drabužio vertę taip, kad nebenorime už jį mokėti daug – kalbant ir apie pinigus, perkant naują daiktą, ir apie energiją, taisant seną.
Nors tai yra šių dienų realija, yra ir kita – kasmet besiplečiantys savo plotu ir Žemės planetą teršiantys drabužių sąvartynai, susiformavę tik todėl, kad mums greitai nusibosta drabužiai ir daiktai, kuriuos nusiperkame taip pigiai, jog nebūna gaila jų išmesti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Būtent todėl, pasak ekspertės, kiekvienas antram gyvenimui prikeltas drabužis tampa mažu, bet prasmingu žingsniu mažesnio vartojimo link. Adrijanos pavyzdys rodo, jog kartais tereikia šiek tiek kūrybiškumo, kad drabužių istorija tęstųsi visai ne spintoje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Atliekų prevencijos viešinimas“ .
