Sekite 15min Google
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Europos diabeto tyrimų asociacijos (EASD) metiniame kongrese Milane, Italijoje. Jie leidžia geriau suprasti galimą ryšį tarp raudonos mėsos vartojimo ir 2 tipo cukrinio diabeto, tačiau kol kas neįrodo, kad būtent ši medžiaga sukelia ligą, rašo „Medical News Today“.
Beveik 90 tūkst. žmonių tyrimas
Mokslininkai analizavo 89 953 suaugusiųjų duomenis, surinktus vykdant didelį Prancūzijos mitybos ir sveikatos tyrimą „NutriNet-Santé“. Dalyvių amžiaus vidurkis siekė 42 metus, o 79 proc. jų buvo moterys.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė N-glikolilneuramino rūgščiai (Neu5Gc) – cukraus molekulei, randamai raudonoje mėsoje, ypač jautienoje ir avienoje, taip pat mažesniais kiekiais kai kuriuose pieno produktuose.
Per vidutiniškai 7,2 metų stebėjimo laikotarpį 966 dalyviams buvo diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas.
Paaiškėjo, kad žmonių, su maistu gaudavusių daugiausia mėsoje esančios Neu5Gc, santykinė rizika susirgti 2 tipo diabetu buvo 63 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie šios medžiagos suvartodavo mažiausiai.
Ryšys išliko net atsižvelgus į dalyvių amžių, lytį, fizinį aktyvumą, bendrą mitybą, rūkymą ir sveikatos būklę.
Vis dėlto tyrimo vadovas, Prancūzijos Sorbonos Paryžiaus Šiaurės universiteto mokslininkas dr. Leopoldas Fezeu pabrėžia, kad šį skaičių svarbu suprasti teisingai.
„Tai nereiškia, kad 63 proc. daugiausia šios medžiagos vartojančių žmonių susirgs diabetu. Mūsų tyrime per maždaug septynerius metus 2 tipo diabetas išliko palyginti reta liga, todėl absoliutus rizikos skirtumas konkrečiam žmogui yra gerokai mažesnis, nei gali atrodyti iš santykinio rodiklio“, – aiškina mokslininkas.
Kodėl mėsoje esanti medžiaga gali kelti problemų?
Žmogaus organizmas Neu5Gc pats negamina, tačiau ši medžiaga gali patekti į audinius su maistu. Imuninė sistema ją gali atpažinti kaip svetimą ir pradėti gaminti antikūnus.
Mokslininkai įtaria, kad toks imuninis atsakas gali skatinti lėtinį, nedidelio intensyvumo uždegimą, kuris ilgainiui gali neigiamai veikti organizmo jautrumą insulinui.
Atsparumas insulinui yra vienas svarbiausių 2 tipo cukrinio diabeto vystymosi mechanizmų.
„Tai tikėtinas paaiškinimas, tačiau kol kas jis lieka hipoteze. Žmogaus organizmas negali pagaminti Neu5Gc, bet ši medžiaga pasisavinama iš raudonos mėsos ir patenka į mūsų audinius, kur imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą“, – teigia dr. L.Fezeu.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kūno svorio padidėjimas galėjo paaiškinti tik apie 13 proc. pastebėto ryšio tarp Neu5Gc vartojimo ir diabeto rizikos.
Tačiau yra svarbi aplinkybė: papildomai įvertinus bendrą suvartojamos raudonos mėsos kiekį, ryšys tarp Neu5Gc ir diabeto statistiškai nebebuvo reikšmingas. Vadinasi, kol kas negalima teigti, kad būtent ši cukraus molekulė yra atsakinga už padidėjusią riziką.
Ar reikėtų atsisakyti raudonos mėsos?
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas dar nėra galutinis. Jo rezultatai kol kas nebuvo nepriklausomai recenzuoti, be to, stebimasis tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio.
Nors jautiena ir aviena yra vieni pagrindinių Neu5Gc šaltinių, kol kas nėra aišku, ar jų pakeitimas paukštiena arba augaliniais baltymais sumažintų būtent su šia medžiaga susijusią diabeto riziką.
„Mes netyrėme, kaip vienų maisto produktų pakeitimas kitais veikia diabeto riziką, todėl negalime teigti, kad toks pokytis ją sumažintų. Vis dėlto dabartinės mitybos rekomendacijos jau dabar pataria riboti raudonos mėsos vartojimą ir dėl kitų priežasčių“, – pažymi dr. L. Fezeu.
Pasak tyrėjų, ateityje reikės išsiaiškinti, kaip Neu5Gc sąveikauja su kitomis raudonoje mėsoje esančiomis medžiagomis ir ar ji iš tiesų gali skatinti uždegiminius procesus, susijusius su diabeto vystymusi.
