Sekite 15min Google
Mokslininkai nustatė, kad žmonėms, reguliariai geriantiems aukštesnės nei 65 °C temperatūros gėrimus, rizika susirgti šia liga buvo tris kartus didesnė nei tiems, kurie gėrimus vartojo kiek žemesnės temperatūros, rašoma „Daily Mail“.
Tuo tarpu išgėrus daugiau nei šešis karštus gėrimus per dieną, rizika susirgti šiuo vėžiu buvo 71 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie karštų gėrimų visai negėrė – nepriklausomai nuo jų temperatūros.
Oksfordo universiteto mokslininkų komanda šiuos gėrimus, kuriuos kasdien vartoja milijonai britų, konkrečiai susiejo su stemplės plokščialąsteline karcinoma – viena agresyviausių šios ligos formų. Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma daugiau kaip 3 000 naujų šios ligos atvejų.
Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug 14 proc. kasmet Didžiojoje Britanijoje diagnozuojamų atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės prieš vartodami karštus gėrimus juos atvėsintų. Ekspertai teigė, kad šie duomenys papildo įrodymus, rodančius, kad reguliarus labai karštų gėrimų vartojimas gali prisidėti prie stemplės vėžio išsivystymo. Manoma, kad gėrimų skleidžiama šiluma pažeidžia ląsteles stemplės viršuje, kur randamas vėžys.
„Nors Jungtinėje Karalystėje rizika susirgti šios rūšies vėžiu išlieka palyginti nedidelė, šis tyrimas papildo turimus įrodymus, kad labai karštų gėrimų vartojimas gali padidinti riziką susirgti stemplės plokščialąsteline karcinoma, – teigė Fiona Osgun, sveikatos informacijos skyriaus vadovė organizacijoje „Cancer Research UK“, kuri finansavo šį tyrimą. - Tačiau yra paprastas žingsnis, kurį žmonės gali žengti – leisti puodeliui kavos šiek tiek atvėsti prieš gurkšnodami.“
Oksfordo universiteto mokslininkai išanalizavo beveik 980 000 JK suaugusiųjų, kurie buvo stebimi daugiau nei dešimtmetį, duomenis. Dalyviai nurodė, kaip karštus gėrimus – „šiltus“, „karštus“ ar „labai karštus“ – jie mėgsta ir kiek jų išgeria kiekvieną dieną. Tuomet tyrėjai palygino šiuos duomenis su vėžio diagnozėmis, atsižvelgdami į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, alkoholis ir nutukimas.
Tyrimo metu 2348 žmonėms išsivystė stemplės vėžys, įskaitant 1045 plokščialąstelinės karcinomos atvejus. Tie, kurie gėrė „karštus“ gėrimus, 1,7 karto dažniau susirgo nei tie, kurie gėrė juos „šiltus“, o rizika buvo daugiau nei tris kartus didesnė tarp tų, kurie gėrė „labai karštus“. Nebuvo pastebėta padidėjusios adenokarcinomos, kitos pagrindinės stemplės vėžio rūšies, rizikos.
Svarbu tai, kad mokslininkai nematavo tikrosios dalyvių gėrimų temperatūros. Tačiau ankstesni tyrimai paprastai apibūdino maždaug 70 °C temperatūros gėrimus kaip labai karštus, o Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra gėrimus, kurių temperatūra aukštesnė nei 65 °C, laiko „tikriausiai kancerogeniniais“. Tyrėjai teigė, kad atvėsus gėrimams, galima išvengti kai kurių ligos atvejų.
Dr. Keren Papier, vyriausioji Oksfordo gyventojų sveikatos tyrimų centro (angl. Oxford Population Health) tyrėja, teigė: „Mažiau aišku buvo tai, ar tai taip pat galioja karštų gėrimų temperatūrai, kuriai esant jie paprastai vartojami Vakarų šalyse. Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, atliktas su Jungtinės Karalystės gyventojais. Dabar reikia daugiau tyrimų, siekiant nustatyti tikslią gėrimų temperatūrą, susijusią su šia padidėjusia rizika.“
Jungtinėje Karalystėje kasmet stemplės vėžys diagnozuojamas maždaug 9 500 žmonių, o nuo šios ligos miršta 7 900 asmenų.
Dažnai ši liga diagnozuojama vėlai, nes ankstyvieji jos simptomai gali būti supainioti su tokiais negalavimais kaip virškinimo sutrikimai. Rūkymas, nutukimas ir alkoholio vartojimas taip pat yra pagrindiniai rizikos veiksniai. F.Osgun teigė, kad „svarbiausi“ būdai rizikai sumažinti vis dar yra „nerūkymas ir alkoholio vartojimo mažinimas“. Profesorius Muy-Teckas Tehas, Londono Karalienės Marijos universiteto molekulinės burnos onkologijos ekspertas, nedalyvavęs šiame tyrime, taip pat ragino atsargiai vertinti gautus rezultatus.
Jis pažymėjo, kad žmonių suvokimas apie gėrimo temperatūrą gali skirtis, ir pabrėžė, jog tyrimas atskleidė sąsają, tačiau neįrodė, kad karšti gėrimai tiesiogiai sukelia vėžį.
