Pasakojama, kad alaus vežikai dar ilgai juokavo: „Prezidentą pakeitė, bet alus – tas pats.“
Ir vis dėlto ši istorija tėra ilgesnės kelionės: nuo tarpukario prezidentūros rūsių iki šiuolaikinio Kauno „Oktoberfesto“, kuriame lankosi net Bavarijos princas, pradžia. Kaip nutiko, kad „Volfas Engelman“ nuo prezidentų stalų per šimtmetį pasiekė ir karališkąją partnerystę?
Nuo studento iki prezidento stalo
Tarpukario Kaune „I. B. Volfas“ gėrimai užėmė ypatingą vietą miesto gyvenime. Neatsitiktinai bravoro produkcija anuomet vadinta „demokratijos gėrimu“ – tai buvo neatsiejamas miesto identiteto elementas, jungęs akademinį jaunimą, kariuomenę ir aukščiausiąją valdžią.
Tarpukario Kaune alus turėjo ir ypatingą socialinę funkciją. Studentų bendrabučiuose jis lydėjo diskusijas apie valstybės ateitį, karininkų valgyklose būrė draugystes, o kavinėse Laisvės alėjoje tapo kasdienybės ritualu. Senieji laikraščiai mini, kad be šio bravoro gėrimų sunkiai įsivaizduotas bet koks Kauno studentijos susibūrimas ar kariuomenės balius.
Antano Smetonos laikais alus iš Kauno bravoro tapo nuolatiniu svečiu ir prezidentūroje. Prezidentas Antaninių proga svečius ne kartą vaišino būtent „Volfas Engelman“ produkcija. Sakoma, kad Smetona net mėgdavo pajuokauti: „Jeigu alus geras prezidentui – jis geras visiems.“
Išlikusios prezidentūros kanceliarijos sąskaitos patvirtina, kad alaus iš „I. B. Volfo“ bravoro buvo užsakoma reguliariai. Net ir humoras apie alų sklandė Kauno vakarėliuose: spaudoje juokauta, kad „studentai iškeistų paskaitą į bokalą“, o karininkai – „paradą į putotą stiklinę“. Tad alus tarpukario Lietuvoje buvo suvokiamas kaip elementas, lydintis tiek rimtus sprendimus, tiek pramogas.
Karališkoji jungtis su Kaunu
Nuo tarpukario laikų bravoras patyrė įvairių iššūkių: karus, okupacijas, atgimimą, privatizaciją. Vis dėlto vienas dalykas nesikeitė – jo gėrimai išliko Kauno kultūros dalis. Todėl natūralu, kad XXI amžiuje „Volfas Engelman“ pradėjo dairytis į tradicijas, kurios artimos pačiai aludarystės širdžiai – Bavarijai.
Bavariškomis tradicijomis „Volfas Engelman“ susižavėjo dar gerokai prieš sutartį su Bavarijos princu – 2020 metais Kaune pradėtas rengti „Oktoberfestas“ tapo viena laukiamiausių rudens švenčių Baltijos šalyse. Tad kai 2023-iaisiais, minint bravoro 170 metų jubiliejų, buvo pasirašyta partnerystės sutartis su Bavarijos princu Luitpoldu, tai atrodė tarsi natūralus kelias – tradicijos, kurias Kaunas jau puoselėjo, buvo simboliškai palaimintos.
Princui priklauso Kaltenbergo pilies bravoras, kuriame gėrimai verdami nuo XIX amžiaus, o jo protėvis Liudvikas I laikomas paties Miuncheno „Oktoberfesto“ pradininku. Ši partnerystė yra ne tik prestižo ženklas, bet ir istorijos tąsa – XIX amžiaus viduryje bravorą įkūrę Rafailas Volfas ir Ferdinandas Engelmanas rėmėsi vokiškos aludarystės tradicijomis. Tad po daugiau nei šimto metų ratas užsidaro: Kauno bravoras vėl bendradarbiauja su Bavarijos aludarystės tradicijų saugotojais.
„Kai pristatėme pirmą karališkąjį gėrimą, išvirtą Kaune pagal 1516 metų Alaus grynumo įstatymą, supratome, kad tai daugiau nei produktas. Tai istorijos tąsa. Prieš šimtą metų mūsų alus stovėjo ant prezidentų stalų, o šiandien verdame jį pagal karališkąjį receptą Lietuvoje – tą patį, kuris šimtmečius buvo puoselėjamas Kaltenbergo pilyje“, – sako „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Jo Karališkoji Didenybė taip pat pabrėžia lietuvių aludarių meistriškumą. „Matau, kad „Volfas Engelman“ komanda ne tik išlaiko aukščiausius kokybės standartus, bet ir į širdį priima mūsų šeimos tradicijas.
Todėl bendradarbiavimas plečiamas – Lietuvoje jau verdamas antras karališkasis gėrimas“, – atskleidė Lietuvoje viešėjęs Bavarijos princas Luitpoldas.
Ne tokia ir tolima Bavarija
Būtent Miunchene matytos tradicijos tapo pavyzdžiu Kauno „Oktoberfestui“. Miunchene ne kartą besilankiusius „Volfas Engelman“ aludarius nustebino tiek tūkstantinės minios ir dešimtys milžiniškų palapinių, tiek vietos tradicijos. Pavyzdžiui, nė vienas litras alaus nepatiekiamas, kol meras iškilmingai neatidaro pirmosios statinės mediniu plaktuku – ritualas, kuris kartais pavyksta tik po kelių bandymų. Jei statinė atveriama iš pirmo karto, sakoma, kad šventė bus sėkminga.
Įspūdį palieka ir aludarių paradas, kai miestą užplūsta spalvingos karietos, traukiamos žirgų, orkestro muzika, o kiekviena alaus darykla stengiasi savaip nustelbti kitas. Didelį įspūdį palieka ir padavėjos, gebančios vienu metu atnešti dvylika litrinių bokalų ar dešimt lėkščių ant vieno padėklo. Miuncheno svečiai dažnai juokauja, kad ši ištvermė verta olimpinių žaidynių rungties.
Tęsiama istorija
Šiandien Kaune organizuojamas „Oktoberfestas“ yra didžiausia tokio pobūdžio šventė Baltijos šalyse. Kasmet čia susirenka tūkstančiai žmonių, o šventėje apsilankantis Bavarijos princas netiesiogiai atsiveža ir karališką kokybę. Tai vienintelis festivalis regione, turintis karališkosios šeimos pripažinimą.
Tad alus, kuris 1926 metų gruodžio naktį nepateko ant prezidentūros stalo, šiandien vėl sujungia Lietuvą su didžiosiomis Europos tradicijomis. Nuo studentų vakarėlių ir prezidentinių pokylių iki karališkųjų rūmų ir tarptautinių festivalių – „Volfas Engelman“ istorija patvirtina, kad jų gėrimai gali būti daugiau nei tai. Tai – istorijos, bendrystės ir kultūrinės atminties dalis, kartais su šypsena primenanti, kad svarbūs įvykiai rašomi ne tik Seimo salėse, bet ir prie bokalo.
