Sekite 15min Google
Didelė apžvalga, paskelbta žurnale „Frontiers in Nutrition“, išanalizavo turimus duomenis ir nustatė, kad daugiausia aitriųjų paprikų vartoję žmonės dažniau sirgo kai kuriomis virškinamojo trakto vėžio formomis, ypač stemplės vėžiu.
Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad šie rezultatai neįrodo, jog aitriosios paprikos tiesiogiai sukelia vėžį, ir kad būtini griežtesni bei kokybiškesni tyrimai, rašo „SciTechDaily“.
Atidžiau apie paprikas ir vėžio riziką
Virškinamojo trakto vėžys apima stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos vėžį. Kasmet pasaulyje diagnozuojami milijonai naujų šių ligų atvejų, o jos išlieka viena pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių. Kadangi šie vėžiai dažnai nustatomi jau pažengusiose stadijose, mokslininkai nuolat ieško mitybos ir gyvenimo būdo veiksnių, galinčių turėti įtakos jų rizikai.
Aitriąsias paprikas kasdien valgo milijardai žmonių, jie yra neatsiejama Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir daugelio kitų pasaulio regionų virtuvių dalis. Jų aitrumą lemia kapsaicinas – natūralus junginys, aktyvinantis karščio ir skausmo receptorius.
Kapsaicinas sulaukė didelio mokslininkų dėmesio. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jis gali mažinti uždegimą, veikti medžiagų apykaitą ir tam tikromis sąlygomis naikinti kai kurias vėžines ląsteles. Tačiau kiti tyrimai parodė, kad kitomis aplinkybėmis jis gali skatinti navikų augimą arba dirginti audinius. Dėl šių prieštaringų rezultatų bendras kapsaicino poveikis vėžio rizikai išlieka neaiškus.
Ką parodė analizė
Siekdami geriau suprasti šį ryšį, tyrėjai sujungė 14 stebėjimo tyrimų duomenis. Juose dalyvavo daugiau kaip 11 000 žmonių, iš kurių daugiau nei 5 000 buvo diagnozuotas virškinamojo trakto vėžys.
Palyginti su mažiausiai aitriųjų paprikų vartojusiais žmonėmis, daugiausia jų vartojusieji turėjo maždaug 64 proc. didesnę bendrą virškinamojo trakto vėžio riziką.
Stipriausias ryšys nustatytas su stemplės vėžiu. Didžiausio vartojimo grupėje buvę žmonės šiuo vėžiu sirgo beveik tris kartus dažniau nei mažiausiai aitriųjų paprikų vartojusieji.
Kitų virškinamojo trakto vėžio formų rezultatai buvo ne tokie aiškūs. Statistiškai reikšmingo skrandžio ar storosios bei tiesiosios žarnos vėžio rizikos padidėjimo nenustatyta. Nors tarp gausiai šias paprikas vartojusių žmonių skrandžio vėžio rizika buvo apie 77 proc. didesnė, šis skirtumas nepasiekė statistinio reikšmingumo.
Remdamiesi gautais duomenimis, autoriai padarė išvadą, kad įrodymai leidžia manyti, jog aitriosios paprikos gali būti tam tikrų virškinamojo trakto vėžio formų, ypač stemplės vėžio, rizikos veiksnys.
Kodėl labiausiai pažeidžiama gali būti stemplė?
Mokslininkai pateikia kelias galimas hipotezes.
Kapsaicinas aktyvina vadinamuosius TRPV1 receptorius, kurie sukelia deginimo pojūtį valgant aštrų maistą. Kai kurie tyrėjai mano, kad nuolatinis labai aštraus maisto vartojimas jautriems žmonėms gali skatinti lėtinį stemplės gleivinės dirginimą. Taip pat manoma, kad skirtingose virškinamojo trakto dalyse nevienodas ląstelių atsinaujinimo greitis gali lemti skirtingą audinių reakciją. Vis dėlto tai kol kas tėra hipotezės, kurios dar nėra įrodytos.
Bendras vaizdas
Nors šie rezultatai gali kelti nerimą, juos reikėtų vertinti atsargiai.
Visi į apžvalgą įtraukti tyrimai buvo stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad jie gali parodyti ryšį tarp reiškinių, tačiau negali įrodyti, jog būtent aitriosios paprikos sukėlė didesnę vėžio riziką. Prie rezultatų galėjo prisidėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, socialiniai bei ekonominiai skirtumai, infekcijos ar bendra mityba.
Po šios apžvalgos paskelbimo atliktos platesnės analizės taip pat pateikė nevienareikšmius rezultatus. Viena vadinamoji „skėtinė“ sisteminių apžvalgų analizė padarė išvadą, kad aštrus maistas ir kapsaicinas gali turėti tiek naudos, tiek rizikos sveikatai – priklausomai nuo tiriamos ligos, suvartojamo kiekio ir tiriamos populiacijos. Kai kurie tyrimai sieja aštraus maisto vartojimą su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties rizika, tačiau duomenys apie virškinamojo trakto vėžį išlieka prieštaringi.
Šiuo metu vienas svarbiausių neatsakytų klausimų yra dozė. Vis dar neaišku, ar saikingas aitriųjų paprikų vartojimas kelia tokią pačią riziką kaip labai didelis jų kiekis, ar egzistuoja tam tikra riba, nuo kurios rizika pradeda didėti.
Ką apie tai sako Pasaulio vėžio tyrimų fondas?
Pasaulio vėžio tyrimų fondas (World Cancer Research Fund, WCRF), vertinantis mokslinius įrodymus apie mitybos ir vėžio ryšį, šiuo metu nelaiko aitriųjų paprikų ar kapsaicino patvirtintu vėžio rizikos veiksniu. Organizacija pabrėžia, kad iki šiol atliktų tyrimų nepakanka priežastiniam ryšiui nustatyti, nes dauguma jų yra stebėjimo pobūdžio ir negali atmesti kitų riziką lemiančių veiksnių.
WCRF rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama ne pavieniams produktams, o bendram mitybos ir gyvenimo būdo modeliui. Didžiausia mokslu pagrįsta nauda vėžio prevencijai siejama su sveiko kūno svorio palaikymu, reguliariu fiziniu aktyvumu, gausiu viso grūdo produktų, daržovių, vaisių ir ankštinių augalų vartojimu, taip pat ribojamu alkoholio, perdirbtos mėsos ir itin kaloringų, smarkiai perdirbtų produktų vartojimu.
Todėl naujosios analizės rezultatus reikėtų vertinti kaip signalą tolesniems tyrimams, o ne kaip pagrindą visiškai atsisakyti aitriųjų paprikų.