Dienos pradžia kartu su subalansuotu maistu yra labai svarbi širdies ir kraujagyslių sveikatai. Pusryčiai netrukus po atsikėlimo padeda kontroliuoti alkį, sumažina pagundą nesveikiems užkandžiams ar didelėms porcijoms vėliau. Tyrimai rodo, kad pusryčiai turėtų tapti neginčijamu kasdieniu įpročiu, rašoma „Daily Mail“.
Tyrimai rodo, kad rytinio valgio praleidimas yra susijęs su didesniu žalingo MTL cholesterolio kiekiu. Beveik 25 milijonai amerikiečių turi aukštą cholesterolio kiekį. Didelis cholesterolio kiekis sukelia riebalų sankaupų kaupimąsi arterijose, jas siaurina ir riboja kraujotaką, o tai žymiai padidina rimtų sutrikimų, tokių kaip širdies priepuoliai ir insultai, riziką.
Norėdami dar labiau sumažinti cholesterolio kiekį, ryte valgykite daugiau augalinio maisto, pavyzdžiui, vaisių, neskaldytų grūdų, tokių kaip avižos, riešutų ir sėklų. Juose gausu tirpių skaidulų, kurios sulaiko cholesterolį žarnyne ir neleidžia jam patekti į kraują.
Dietologė Deborah Murphy „Eating Well“ rašė: „Kalbant apie pusryčių valgymo laiką, kad cholesterolio kiekis būtų geresnis, patartina tai daryti kuo anksčiau.“ Kita dietologė, Veronica Rouse, kurios specializacija – širdies ir kraujagyslių sistemai naudinga mityba, pridūrė: „Rekomenduoju pusryčiauti per dvi valandas nuo pabudimo, kad galėtumėte kontroliuoti cholesterolio kiekį.“
Nors dviejų valandų langas nėra absoliutus, naudinga to siekti. Pusryčiaujant netrukus po pabudimo, žmogus daug rečiau juos visai praleidžia.
V.Rouse teigė, kad tai labai svarbu, nes pusryčių praleidimas dažnai veda prie persivalgymo ir prastų užkandžių pasirinkimo vėliau. Kasdienis pusryčių valgymas buvo susijęs su mažesniu nutukimo rodikliu, nes sotumas sumažina persivalgymo ar potraukio nesveikam maistui tikimybę, taip pat – širdies ligų riziką, geriau kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje ir pagerina koncentraciją.
Ankstesni tyrimai nustatė ryšį tarp pusryčių praleidimo ir didesnio „blogojo“ MTL cholesterolio kiekio. Didelis 37 355 suaugusiųjų tyrimas Kinijoje, atliktas 2021 m., parodė, kad pusryčių praleidimas buvo konkrečiai susijęs su blogesniu cholesterolio profiliu.
Palyginti su reguliariai pusryčiaujančiais asmenimis, tų, kurie praleido pusryčius, kraujyje buvo 10,6 proc. daugiau riebalų, 5,5 proc. daugiau bendrojo cholesterolio ir 7,7 proc. daugiau MTL cholesterolio, o jų „gerojo“ DTL cholesterolio kiekis buvo 2,4 proc. mažesnis.
Tuo tarpu 2023 m. atliktoje pusryčių praleidimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimų analizėje mokslininkai nustatė, kad su pusryčių praleidimu susijęs MTL cholesterolio padidėjimas vidutiniškai padidėjo 9,89 mg/dl.
Registruota dietologė Lisa Andrews teigė: „Vaisiai dažnai valgomi pusryčiams, nes tai geras vitaminų, mineralų, fitocheminių medžiagų ir skaidulų šaltinis. Viso grūdo skrudinta duona arba dribsniai suteikia B grupės vitaminų, kurie gali padėti sumažinti homocisteino kiekį ir širdies ligų riziką. Avižiniai dribsniai taip pat žinomi dėl savo gebėjimo mažinti cholesterolio kiekį.“
Norint maksimaliai sumažinti cholesterolio kiekį, V.Rouse rekomenduoja valgyti augalinius pusryčius. Maisto produktai, tokie kaip vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos ir neskaldyti grūdai, yra gausūs tirpių skaidulų, sveikųjų riebalų ir augalinių sterolių, kurie aktyviai mažina cholesterolio kiekį.
Venkite saldžių pusryčių, tokių kaip spurgos ir pyragaičiai. Nors tiesioginis cukraus poveikis cholesterolio kiekiui yra diskutuojamas, šiuose maisto produktuose paprastai yra daug sočiųjų riebalų, kurie yra žinomas MTL cholesterolio kiekio didinimo veiksnys. Reguliari rytinė mankšta yra galinga priemonė cholesterolio kiekiui gerinti. Ji mažina MTL ir didina DTL. Optimaliai širdies sveikatai siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, greito ėjimo, arba 75 minutes energingo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, bėgimo, kiekvieną savaitę.
