Rasa į Lotynų Ameriką iškeliavo pildyti savo svajonės – įgauti reikiamų žinių ir pasisemti įgūdžių ūkininkavimui: „Kartu su tuometiniu iš Brazilijos kilusiu partneriu troškome jo gimtinėje turėti savo ūkį. Nors augau kaimo aplinkoje, tačiau tuo metu, vaikystėje, tai nebuvo įdomu, tad didžiosios dalies įgūdžių neperėmiau.“
Realybė nenudžiugino
Idėja turėti savo ūkį Rasai kilo studijuojant gastronomijos magistrą Škotijoje. Lotynų Amerika visuomet žavėjo, o Brazilijoje teko pagyventi dar studijuojant bakalaurą. Metus po Lotynų Ameriką keliavusi pašnekovė pradėjo nuo Brazilijos ir aplankė daugybę šalių: „Keliavome savanoriauti ir mokytis, tad ūkius rinkdavomės pagal specifinius įgūdžius. Pavyzdžiui, Bolivijoje dirbome su natūralia statyba ir kompostavimu, Peru padėjome ūkininkams laukuose ir kartu su vietine „Slow Food“ turėjome išskirtinę patirtį daugiau sužinoti apie sėklų įvairovę, o Ekvadore patirtis buvo pati naudingiausia – gaminome natūralios fermentacijos sūrius.“
Visiems Meksikoje gerai žinomas sūris, pasirodo, dabar labai dažnai gaminamas iš pieno miltelių, o ne šviežio pieno.
Rasa prisimena vieną unikaliausių vietų Kosta Rikoje – senas botanikos sodas buvo toli nuo civilizacijos, o arčiausias miestelis – už 30 minučių kelio laivu. „Žmonės gyveno iš gamtos, kalnų vandens, o nuėjus pasiskinti vaisių – pasitikdavo beždžionės“, – svajingai prisiminimais dalijasi medaus someljė.
