Nuo pirmųjų minučių buvo aišku – šis vakaras ypatingas. Restoranas buvo pilnas, o atmosfera priminė itališką šeimos susibūrimą: šurmulys, juokas, taurės putojančio vyno ir bendras jausmas, kad čia norisi būti ilgiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Juostą kirpo svarbiausias žmogus – močiutė
Ryškiausiu vakaro momentu tapo simbolinis juostos kirpimas, patikėtas ne kokiam garsiam svečiui, o vienam svarbiausių žmonių įkūrėjo gyvenime – Nikolo Oženkos brangiaiusiai močiutei. Šis gestas tapo gyvu filosofijos įrodymu: šeima, artumas ir pagarba ištakoms čia svarbiau už bet kokį blizgesį.
Ne vienam svečiui ši akimirka priminė itališką „nonnos“ figūrą – tylų, bet tvirtą šeimos pamatą, aplink kurį sukasi visas stalas.
„Močiutė man visada buvo labai svarbi“, – sako Nikolas Oženka. „Mes kalbamės telefonu kasdien – ji man skambina, aš jai. Einame į teatrą, mėgstame kartu išbandyti naujas maisto vietas. Ji ne tik įkvėpė šią vietą, bet be jos drąsinimo ir rūpesčio šios vietos galbūt net nebūtų arba ji nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Žinoma, šiandien ji jaudinosi ir pergyveno turbūt daugiau, negu bet kas kitas.“
Stiprus ryšys, tapęs restorano idėja
Nikolo ir jo močiutės ryšys visuomet buvo ypatingas. Dar tada, kai jis nemokėjo gaminti, o tik valgyti, būtent jos ruoštas maistas formavo skonio atmintį: paprasti, šilti patiekalai, kuriuose svarbiausia buvo ne sudėtingumas, o rūpestis.
Močiutė man visada buvo labai svarbi.
Net ir šiandien meniu galima rasti „nonnos virtinukus su sviestu“ – patiekalą, kuris Nikolui primena vaikystę ir namų jausmą. Nemaža dalis receptų į Vilnių atkeliavo iš tikrų Italijos tratorijų, parsivežti iš Nikolo kelionių, kuriose jis nuolat mokosi, ragauja ir bendrauja su vietiniais.
Vieta, į kurią atvykstama
Įsikurti Verkių gatvėje „Ogmios mieste“, pasak įkūrėjo Nikolo Oženkos, tai buvo apgalvotas sprendimas, susijęs su pačia vietos idėja.
„Norėjau, kad žmonės čia atvažiuotų specialiai, o ne užbėgtų tarp darbų. Kaip važiuoji pas močiutę – ne trumpam, o pabūti“, – sako jis.
Nikolas pabrėžia, kad jam svarbu kurti vietą, kurioje laikas sulėtėja, o buvimas tampa patirtimi. „Čia šiek tiek toliau nuo centro, bet būtent tai leidžia žmonėms atsipalaiduoti, neskubėti ir būti kartu. Toks ir yra šios tratorijos tikslas.“
Žinomi veidai ir maisto bendruomenė
Į atidarymo vakarą susibūrė ne tik ištikimiausi bičiuliai, bet ir žinomi veidai bei maisto bendruomenės atstovai – žmonės, kurie vertina autentišką virtuvę ir ilgą buvimą prie stalo.
„Man vis dar sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką pavyko suburti tokią bendruomenę. Bet štai kur veda nuoseklus darbas, tikėjimas tuo, ką darai, ir begalinė meilė tam“, – sako Nikolas.
