Šefas Praspaliauskas atskleidė, ko lietuviai pasiilgsta net užsienyje: dažnas nuvertiname

Šefas Deivydas Praspaliauskas sako per savo karjerą ne kartą įsitikinęs: šis pažįstamas ir kasdienis produktas yra vertas ne mažiau dėmesio nei omaras ar kitas prabangiu laikomas ingredientas, rašoma „Amandus“ pranešime žiniasklaidai.

Pažįstamas produktas, kuriame dar yra ką atrasti

„Vakarienės pradžioje savo svečiams, ypač atvykusiems iš užsienio, dažnai sakau: doro lietuvio kasdienybė – sriuba, duona ir bulvės. Tai jau yra mūsų kraujyje. Nors Lietuvoje svajojame apie jūros gėrybes, tačiau išvykę jų ragauti neretai dar labiau pasiilgstame bulvinio blyno, kugelio ar tiesiog keptų bulvių su kefyru. Bulvės yra produktas, su kuriuo daugelis mūsų užaugome“, – sako D. Praspaliauskas.

Bulvės žinomą šefą lydėjo ne tik čia, Lietuvoje, bet ir gyvenant bei dirbant Danijoje. Pasak Deivydo, šioje šalyje jos, kaip ir pas mus, užima svarbią vietą kasdienėje mityboje, tačiau ir stebina veislių įvairove, bei itin konkrečia jų paskirtimi skirtingiems patiekalams.

„Iš Danijos parsivežiau ne tik papildomų žinių apie bulves, bet ir receptą, kurio skirtingos variacijos mane lydi, turbūt, jau apie 13 metų. Tai – bulvių košė su spirgučiais, Danijoje dar vadinama „Degančia meile“. Pirmą kartą šį patiekalą gaminau tuometiniam Danijos princui Frederikui, o vėliau įvairios jo interpretacijos ne kartą atsirado ir mano restoranų meniu“, – pasakoja žymus šefas.

Atrodytų, bulvių košė – vienas geriausiai pažįstamų patiekalų, tačiau, pasak šefo, net ir dirbant su tokiu kasdieniu patiekalu atsiveria daug galimybių. „Kai pradedi kreipti dėmesį į sezoniškumą, patį produktą, jo paruošimo būdą, gaminimo temperatūrą, laiką, bulvių veisles ir jų paskirtį, supranti, kiek daug galima iš bulvės išgauti“, – sako D. Praspaliauskas.

Shutterstock nuotr./Bulvės

Jo teigimu, nėra ir vienos universalios taisyklės, kuri bulvių veislė yra geriausia. Profesionalioje virtuvėje vertinamas konkretus produktas ir jo auginimo kontekstas. „Svarbu, iš ko bulvę nusipirkai, kam ją naudosi, kaip ji buvo auginta. Svarbus net tas žmogus, kuris ją augina, ir jo santykis su produktu. Tinkamai į ją pažvelgus, bulvė gali būti labai rimtas ingredientas“, – pabrėžia profesionalas.

Pandemijos metu bulvių plokštainis tapo daugiau nei patiekalu

Bulvės šefo istorijoje susijusios ne tik su profesinėmis patirtimis. Vieną ryškiausių epizodų D. Praspaliauskas prisimena iš pandemijos laikotarpio, kai užsidarius restoranams jo komanda pradėjo ruošti bulvių plokštainį išsinešti.

„Kugelis tuo keistu laikotarpiu buvo vienas iš tų dalykų, kuris sujungė komandą, padėjo palaikyti vieniems kitus ir kartu išlaikyti ryšį su svečiais. Man atrodo, jis mums padėjo tą sudėtingą laikotarpį išgyventi su geromis emocijomis. Iki šiol sulaukiu komentarų iš svečių, prisimenančių tą kugelį, užkeptą su anties koja ir baravykų padažu“, – pasakoja šefas.

Kalbėdamas apie daugeliui sudėtingą karantino laikotarpį jis prisimena ir bendrą bulvių skutimą – paprastą kasdienį darbą, kuris tuo metu tapo savotišku komandos susitelkimo ritualu. „Man atrodo, bulvių patiekalai apskritai turi savyje kažką, kas suburia žmones. Ir mūsų šeimoje, jeigu jau ruošiamas rimtesnis bulvių patiekalas, tai beveik prilygsta šventei. O kai atsiranda pirmosios metų bulvės, gali išsikepti vos tris, bet vis tiek sukvieti visą šeimą jų paragauti“, – sako D. Praspaliauskas.

Shutterstock nuotr./Plėšytos kiaulienos ir bulvių apkepas

Kasdieniam produktui – aukštosios gastronomijos dėmesys

Vis dėlto, D. Praspaliausko požiūriu, pagarba tradicijai nereiškia, kad bulvių patiekalai turi būti sunkūs ar gausiai gardinami riebalais. Daugiau dėmesio skiriant pačiam produktui, bulvė gali atsiskleisti visai kitaip. „Esame įpratę bulves ruošti su nemažai riebalų, taukų ar sviesto, tačiau bulvė pakyla į kitą lygį, kai į ją pažvelgiame šiek tiek kitaip. Kai norime ją paruošti sveikai ir teisingai, atsiveria gerokai daugiau galimybių. Mes su komanda daug laiko ir dėmesio skiriame tam, kad bulvę pateiktume kaip sveiką, maistingą produktą“, – sako ilgametę patirtį sukaupęs šefas.

Šefas pabrėžia, kad kurdamas patiekalus nesiekia nustebinti vien dėl netikėtumo. Jam kur kas įdomiau parodyti, kad vietinis ir kasdienis produktas profesionalioje virtuvėje gali būti vertinamas taip pat rimtai, kaip gerokai prabangesni ingredientai.

„Nebūtina ieškoti aštuonkojų. Turime bulvę – dirbkime su ja ir pakelkime ją iki tokio lygio, kuriame vertinami omarai, aštuonkojai ar elniena. Jei jau kepame bulvę, norime, kad tai būtų pati skaniausia bulvė, kokią galime pagaminti“, – sako D. Praspaliauskas