Tyrimas, paskelbtas žurnale „British Journal of Cancer“, apžvelgė daugiau nei 1,8 mln. žmonių duomenis. Vidutinis tyriamųjų stebėjimo laikas buvo 16 metų.
Mokslininkai nagrinėjo, kokios dietos laikėsi žmonės – valgė mėsą, paukštieną, žuvį, buvo vegetarai ar veganai – ir ar per tyrimo laikotarpį jiems buvo diagnozuotas vėžys, rašo „Women‘s Health“.
Rezultatai: vegetarų grupėje kasos vėžio rizika buvo 21 proc. mažesnė, prostatos vėžio – 12 proc. mažesnė, o krūties vėžio – 9 proc. mažesnė nei grupėje žmonių, kurie valgė mėsą.
Taip pat vegetarams pasireiškė 28 proc. mažesnė inkstų vėžio ir 31 proc. mažesnė reto kraujo vėžio (dauginės mielomos) rizika.
Vis dėlto vegetarams nustatyta beveik dvigubai didesnė stemplės plokščialąstelinės karcinomos rizika, o veganams – beveik 40 proc. didesnė storosios žarnos vėžio rizika, palyginti su mėsos vartotojais.
Ar verta pereiti prie augalinės mitybos, kad sumažintumėte vėžio riziką?
Situacija sudėtinga. Daugelis tyrimų rodo, kad augalų turtinga mityba geriausiai mažina vėžio riziką. Tačiau tokios organizacijos kaip Amerikos vėžio draugija (ACS) nerekomenduoja visiškai atsisakyti mėsos. Jie siūlo laikytis „sveikos mitybos“, kurioje būtų daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos ar baltymų šaltinių bei mažai riebalų turinčių pieno produktų.
Carrie Daniel, epidemiologijos profesorė iš Andersono vėžio centro Teksase, pabrėžia: augalinė dieta dažnai turi daug skaidulų, vitaminų, mineralų ir bioaktyvių junginių, kurie sudaro subalansuotą ir sveiką mitybą. Didelis skaidulų kiekis (apie 30 g per dieną suaugusiems) palaiko žarnyno sveikatą, o augalų junginiai padeda mažinti uždegimą organizme.
Be to, augalinė dieta dažnai pakeičia perdirbtą arba daug riebalų turinčią mėsą, kas gali dar labiau pagerinti bendrus sveikatos rodiklius. Ji taip pat dažnai yra mažiau prisotinta riebalų ir maistingesnė, kas padeda valdyti kūno svorį – svarbų veiksnį vėžio prevencijoje, priduria Sylvia Crowder, Moffitto vėžio centro sveikatos tyrimų specialistė.
Kodėl vegetarams ar veganams gali padidėti kitų vėžio rūšių rizika?
Tyrėjai teigia, kad vegetarams gali trūkti svarbių vitaminų B, kurie gali saugoti nuo vėžio, o veganams – kalcio ir kitų maistinių medžiagų, apsaugančių nuo tam tikrų vėžio formų.
„Nepakankamas mineralų ar vitaminų kiekis pats savaime gali turėti neigiamą poveikį,“ – paaiškina Antonas Bilchikas, profesorius iš Providenso Šv. Jono vėžio instituto.
Kiti gyvenimo būdo veiksniai taip pat gali paveikti riziką. Jei veganai nesportuoja ir yra nutukę, gali būti kitų priežasčių, dėl kurių išsivystė vėžys. Be to, net ir laikantis augalinės dietos, kai kurie žmonės gali vartoti per daug perdirbtų maisto produktų, kurie gali kelti papildomą riziką.
Svarbu suprasti, kad tai yra observacinis tyrimas – mokslininkai neįrodė priežastinio ryšio, o tik nustatė sąsają tarp dietos ir vėžio rizikos.
„Patikimiausia išvada: dieta, turtinga visais augaliniais produktais – daržovėmis, vaisiais, ankštiniais, pilno grūdo produktais, riešutais ir sėklomis – yra naudinga, nesvarbu, ar visiškai atsisakoma mėsos, ar ne“, – sako S.Crowder.
Svarbiausia yra užtikrinti, kad gaunate reikiamus vitaminus ir mineralus bei laikotės sveiko gyvenimo būdo kitose srityse – tai suteikia geriausias galimybes sumažinti vėžio riziką.
