Apie sraiges išgirdo per televiziją
Kaip portalui 15min pasakoja pati Janina, pastaruosius 30 metų ji gyvena Panevėžio rajone, Trakiškio kaime. Iš tiesų gimė ir užaugo ji Anykščių rajone, tik paskui persikėlė link Panevėžio. Čia moteris įkūrė savo parduotuvėlę, į kurią užsukę žmonės gali nusipirkti ne tik įprastų maisto produktų, bet ir delikatesų su sraigėmis.
Šie gyviai į Janinos gyvenimą atėjo visai netikėtai. Prieš 15 metų ji vienoje televizijos laidoje pamatė Rolandą Janušauską, Nacionalinės vynuoginių sraigių augintojų asociacijos pirmininką. Jis pasakojo, kaip auginamos šios sraigės, ir kvietė tautiečius tuo užsiimti. Pašnekovę tokia idėja iš karto patraukė.
„Susidomėjau tuo, labai norėjau veiklos, kuri dar nebūtų labai girdėta, kuri būtų įdomi“, – prisimena moteris. Nieko nelaukusi, ji nuvyko į R.Janušausko organizuotą seminarą, kad sužinotų daugiau. Bet jau tada Janina suprato – vynuoginės sraigės ne jai. Norėjosi tokių, kurios augtų greičiau – juk šioms prireikia net 4–6 metų.
Laimei, tuo metu R.Janušauskas su savimi turėjo ir kitokių – afrikinių – sraigių. Išsiklausinėjusi apie jų auginimą ir sužinojusi, kad „derliaus“ galima tikėtis jau tą patį sezoną, Janina nusprendė – būtent tokių jai ir reikia.
Pagalbininkų nesamdo
Įkūrusi sraigių ūkį, tautietė puoselėjo dideles ambicijas – iš karto auginti ėmėsi net pusę milijono šių moliuskų. Visgi paaiškėjo, kad tokiems kiekiams rinkos nebuvo, tad dalį aptvarų teko naikinti. Janina su šeima viską perkėlė šalia namų, kur dabar ir triūsia.
Kaip pasakoja pašnekovė, sraigių auginimo subtilybių ji mokėsi iš savo pačios klaidų – tuo metu informacijos nebuvo iš kur pasisemti. Dabar moteris jau jaučiasi pagavusi ritmą: žino, kada sraiges žadinti, kada nešti į šiltnamį ir saugoti nuo šalnų, žino, kad per vieną dėjimą iš sraigės galima tikėtis 80–120 kiaušinėlių, o iki norimo dydžio jos užauga per 4–6 mėnesius.
„Kai kas galvoja, kad čia labai sunku, kad mes samdome daug žmonių, bet taip nėra. Aš tiesiog susiplanuoju savo dieną, ką darysiu, tai suspėju ir parduotuvėje, ir su sraigėmis“, – aiškina Janina.
Šiuo metu jos ūkyje veisiasi 100 tūkst. sraigių. Dalis jų mažesnės, skirtos maistui, o kitos – didelės, skirtos žmonėms, atvykstantiems į ekskursijas, pasigrožėti. „Pastarąsias auginu dėžėse, veisiu pardavimui. Vaikai susižavi jomis, nori kaip gyvūnėlį laikyti, moterys nusiperka, bando leistis ant odos, lygintis raukšles.
Žiūriu, kad ne tik vaikai, bet ir suaugę nustemba, kad yra tokių didelių sraigių, kad jos gali sudėti kiaušinius, kurių dydis – kaip pusė paukščiuko kiaušinio. Smagu, kad žmonės susipažįsta, pamato, kad yra ir kitokių sraigių, ne vien ta mūsų vynuoginė, kur po laukus vaikšto“, – šypsosi pašnekovė.
Prieš tai sraigių nebuvo ragavusi
Šiuo metu šalia namų Janina turi įsirengusi ir nedidelį cechą – čia ji užsiima sraigių perdirbimu. Paruošti sraiges vartojimui, anot jos, yra išties ilgas procesas. Reikia atsargiai ištraukti mėsą iš kiauto, po to ją net 3 valandas virti. Visgi pastangos atsiperka, kuomet iš sraigienos gimsta nuostabiausi gaminiai. Tarp jų – spurgytės, kibinai bei ikrai.
Visų šių receptų autorė – pati Janina. Įdomu tai, kad prieš imdamasi kurti patiekalus iš sraigių, ji šių moliuskų net nebuvo ragavusi.
„Sakiau sau – tikrai to gyvio aš niekada nevalgysiu. Bet gyvenimas tiesiog privertė. Kada reikėjo gaminti produkciją, turėjau viską ragauti. Paragavau ir supratau – kad čia labai skanu“, – juokiasi moteris ir priduria, kad namuose šeimai prigamina ir dar daugiau sraigiškų patiekalų: koldūnų, cepelinų, bandelių ir net šašlykų.
Moteris džiaugiasi, kad bėgant laikui žmonių požiūris į sraiges keičiasi. Anksčiau daugelis, kaip ir pati Janina, šiems gyviams sakydavo griežtą „ne“, o dabar atsiranda vis daugiau norinčių su maistu paeksperimentuoti.
„Iš pradžių grupelėse būdavo tik vienas kitas, kuris norėtų sraigių padegustuoti, o dabar grupelėse tik vienas kitas ragauti nenori. Tobulėja tas sraigių valgymas, keičiasi žmonių nuomonė, tampame drąsesni“, – džiaugiasi Janina.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
