Štai kodėl visada taip nudžiungu, kai pagaliau atkeliauja pirmieji pavasarinių žalumynų ryšulėliai. Parsinešu namo jų pilną glėbį, pasiruošusi tuojau pat sumesti juos į puodą.
Valgyti kalnus pavasarinių žalumynų – troškintų, virtų, garintų, apkeptų ar suplaktų į kokteilį, yra sena pavasario tradicija, skirta sustiprinti kūną, visą žiemą negavusį šviežių daržovių.
Tačiau net ir šiais laikais vis dar apima kažkoks nenusakomas, gerąją prasme primityvus jausmas krimstelėjus tų pirmųjų vietinių, švelniai karstėjusių burokėlių lapų, sultenių ir kiaulpienių lapelių.
Jie – sveikintinas pokytis racione po įprastinėmis darbo dienomis prekybos centruose paskubomis į krepšį įsimestų lapinių kopūstų ir špinatų, kuriuos paprastai renkuosi žiemą.
Iš visų žalumynų paruošimo būdų man labiausiai patinka troškinimas. Riebalai liesiems žalumynams suteikia skalsos, o skystis (toliau pateikiamame recepte tai – sultinio ir vyno mišinys) – padaro lapelius švelnius ir minkštus kaip šilkas. Pritaikius tą pačią bazinę techniką galima troškinti bet kokius žalumynus ar jų derinį.
