Palygino su naminių gyvūnų ėdalu
Praėjusią savaitę „Facebook“ pasirodė ne vienas įrašas, kuriame ne tik kalbama apie naujovę, bet ir Tenebrio molitor (didžiojo milčiaus) lervų milteliai lyginami su sintetiniais priedais, dažikliais ir pan. Kartu piktinamasi, kad vargšams bus įperkami tik produktai su šiais milteliais (kurių kiekis tariamai bus paslapčia didinamas), o tikra mėsa liks vien pasiturintiems.
„Nuo vasario 10 d. ES bus leidžiama gaminti maisto produktus kaip duona, makaronai, miltai, sūris, sausainiai, uogienės ir pan. – išvakarėse aiškino viena internautė. – Tokie produktai turi būti atskirose lentynose su užrašu.
Štai kaip žmonija „rūpinasi geriečiai“, kad nemirtumėt badu, nes mėsa bus tik turtingiesiems prieinama, o varkšai galės nusipirkti tik pigius produktus, kuriuose bus milčiaus lervų. Tiesa, turės būti nurodyta etiketėse, kad jų tam produkte yra.
Negana to, kad jau dabar visus lėtai nuodija su E, cheminiais priedais, dažikliais ir pan. PC (prekybos centruose – red. past.) praktiškai visas maistas sintetika ir paskaičius etiketes tiesiog nėra ką pirkti.
Senyvo amžiaus žmonės jų neskaito (smulkiai parašyta, nemato), jaunesni tingi skaityti ir domėtis, jiems viskas tinka, tik maža dalis žmonių skaito kas parašyta. Štai kokia ateitis laukia visų, jei ta beprotybė nebus stabdoma (kalba netaisyta – red. past.).
Kitas internautas pora dienų anksčiau paskelbė gerokai ilgesnį ir detalesnį įrašą: „Nuo vasario 10 d. duonoje ar makaronuose bus leidžiama naudoti vabalo didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) geltonų miltinių lervų miltus. Jie taip pat gali būti naudojami sūrio, pyragų ir uogienių gamyboje.
Didysis milčius anksčiau buvo laikomas kenkėju ir maistas nuo šių vabalų (kartu ir jų lervų) buvo saugomas. Dabar jos jau gali būti naudojamos maiste.
Toliau „Facebook“ vartotojas papasakojo, koks buvo Prancūzijos bendrovės „Nutri'Earth“, kuri gavo leidimą Europos Sąjungos (ES) maisto pramonei tiekti ultravioletiniais (UV) spinduliais apdorotus didžiojo milčiaus lervų miltelius, kelias iki to.
Įraše vyras negailėjo sarkazmo: „Bendrovė gamins žaliavą ne tik žmonių maistui, bet ir naminių gyvūnėlių ėdalui. Pagaliau radosi žmonių ir naminių gyvūnų teisė į vienodą maistą. Abi gyvūnų grupės galės maitintis lervomis!“
„Facebook“ vartotojas net palygino žmones, valgysiančius maistą su lervų milteliais, su vergais – esą mėsa ir pieno produktai jiems nepriklauso.
„Iš pradžių daug nedės – prie gero naujo maisto pratins pamažu, kad kokia avarija viduriuose neįvyktų, – ironizavo jis. – Kol kas UV spinduliais apdorotų miltinių lervų miltų gali būti tik iki keturių procentų gaminio sudėties. Miltinės lervos džiovinamos, sumalamos ir apdorojamos UV spinduliais.
Apdorojus UV spinduliais miltuose padidėja vitamino D3 kiekis. Jei jis maisto produkte viršija tam tikrą ribą dėl to, kad pridedama miltinių lervų miltų, ant produkto pakuotės turi būti nurodyta: „Sudėtyje yra vitamino D, pagaminto apdorojant UV spinduliais.“
Tad viskas be jokios prievartos – arba valgot pigiai, arba valgot brangiai. Pigiai valgote maistą su lervomis, brangiai be jų. Jei neturite pinigų geram maistui, tai tik jūsų asmeninė problema.“
Pastaruoju įrašu pasidalijo ir galiūnas Žydrūnas Savickas.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Taip pat skaitykite: Sukėlė triukšmą dėl vabzdžių sūreliuose, bet juos – kaip dažus – valgome jau seniai
EP atsirado priešininkų
Abu cituoti „Facebook“ vartotojai prie savo komentarų pridėjo nuorodą į Šveicarijos (kur dar 2017 m. vabzdžius leista vartoti kaip maisto produktą) portalo „Blick“ straipsnelį pavadinimu „Mūsų kaimynai netrukus maišys miltines kirmėles į duoną ir makaronus“.
Jame rašoma, kad nuo vasario 10-osios ES bus leidžiama į maistą dėti miltinių kirmėlių (taip vadinamos didžiojo milčiaus lervos).
ES tikrai įtraukė UV spinduliais apdorotų didžiojo milčiaus lervų miltelius į vadinamojo naujoviško maisto (angl. novel food) sąrašą ir uždegė žalią šviesą jų naudojimui įprastuose maisto produktuose. To prieš daugiau nei penkerius metus paprašė Prancūzijos bendrovė „Nutri’Earth“.
Sausio 20-ąją tam pritarė Europos Komisija (EK), o parašą po sprendimu padėjo pati jos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ši institucija priėmė mokslinę nuomonę dėl UV spinduliais apdorotų didžiojo milčiaus lervų miltelių.
2023-ųjų birželį Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė tų metų kovą patvirtintą mokslinę nuomonę, kad UV apdoroti didžiojo milčiaus sveikų lervų milteliai yra „saugūs siūlomomis sąlygomis ir naudojimo lygiais“.
Tai reiškia, kad jie gali būti naudojami „duonoje ir bandelėse, pyraguose, makaronų gaminiuose, perdirbtuose bulvių produktuose, sūryje ir pieno produktuose, konservuotuose vaisiuose ir daržovėse, skirtuose plačiajai visuomenei“.
Taip pat skaitykite: Neįprasta pagalba klimatui pagimdė melagieną; ne, vaikams nereikės valgyti vabzdžių
Taip pat skaitykite: Internautai pakraupo: ar tikrai darželinukams duoda valgyti vabzdžius be tėvų sutikimo?
Nepaisant pritarimo, Europos Parlamente (EP) buvo priešinamasi šiam sprendimui. Dešiniųjų pažiūrų politikai bandė blokuoti balsavimą „už“ Aplinkos, visuomenės sveikatos ir saugos (ENVI) komitete. Prancūzų konservatoriaus Laurence'o Trochu siūlymas blokuoti patvirtinimą buvo atmestas nedidele persvara. Šių miltelių naudojimą maiste ypač kritikuoja Italijos politikai.
Įsigaliojus naujam reglamentui, 100 g duonos gaminių galės būti iki 4 g, pyraguose – iki 3,5 g didžiojo milčiaus lervų miltelių. Leidimas bendrovei suteiktas penkeriems metams.
Laiko alternatyviu baltymų šaltiniu
ES jau daugelį metų ieško alternatyvų mėsai ir teigia, kad šiuo metu jos piliečiai valgo per daug. Kasmet visame pasaulyje suvartojama apie 350 mln. tonų mėsos.
Bendrijos klimato politika apima siekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iki 2040 m. sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Žemės ūkis atsakingas už daugiau nei 10 proc. šių dujų emisijų.
Štai kodėl atsirado poreikis galvoti apie laboratorijose pagamintą mėsą ir vabzdžius gyventojų racione. Kai kurie ekspertai vabzdžius vertina kaip tvarią ir aplinką tausojančią alternatyvą tradiciniams baltymų šaltiniams. Jiems reikia mažiau žemės, vandens ir pašarų, palyginti su gyvulininkyste, sumažinant anglies dvideginio išmetimą ir prisidedant prie kovos su klimato kaita.
„Vabzdžiai gali atlikti svarbesnį vaidmenį didinant alternatyvių baltymų prieinamumą ir šaltinį“, – užpernai pažymėjo DG SANTE, už ES maisto saugos ir sveikatos politiką atsakingo departamento, Naujų maisto produktų grupės vadovas Rafaelis Perezas Berbejalis.
Anot jo, vabzdžiuose gausu baltymų, o džiovintuose jų yra proporcingai daugiau nei gyvuliuose. Tiesa, esama ir neigiamų aspektų – vabzdžių skeletai sudaryti iš chitino, kurį žmonėms sunku virškinti. Tai gali apriboti maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir aminorūgštys, prieinamumą.
Nuo 2021 m. EK leido naudoti keturis vabzdžius kaip naujus maisto produktus ES rinkoje, laikydama juos „alternatyviu baltymų šaltiniu“, pavyzdžiui, migruojančius skėrius, naminius svirplius. Jos teigimu, kad visi leidžiami produktai yra saugūs žmonėms vartoti, ir patys vartotojai gali nuspręsti, ką valgyti.
Aptariami milteliai gaunami iš dehidratuotų ir sumaltų vabalo Tenebrio molitor lervų, dažnai randamų sandėliukuose, kuriuose laikomi grūdai. UV spinduliai naudojami milteliams dezinfekuoti ir vitamino D kiekiui padidinti, kartu padidinant jų maistinę vertę.
Turinčios daug baltymų, riebalų ir skaidulų, šios lervos gali būti valgomos ir nesmulkintos, ir sumaltos bei panaudotos kaip užkandžių ar makaronų ingredientas ir pan.
Vabzdžiai patrauklūs kaip maisto produktas dėl didelės maistinės vertės (turi daug baltymų, vitaminų ir maistinių medžiagų), ekonomiško sąnaudų ir reikiamų resursų prasme veisimo, kuriam, be kita ko, būdingas trumpas vystymosi ciklas, greitas populiacijos augimas, didelis svorio prieaugis per dieną ir didelis pašaro perskaičiavimo į kūno svorį greitis.
Taip pat skaitykite: Internautai pasibaisėjo: ar tikrai smaližiams pasiūlė ledų su svirpliais?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai iš vabzdžių išgaunamas maisto priedas naudojamas visur: nuo maisto iki vaistų?
Taip pat skaitykite: Internete – vėl panika dėl svirplių maiste: ar tikrai jų jau sunku išvengti?
Tačiau vabzdžių įtraukimas į Europos racioną sukėlė skirtingų nuomonių. Kritikai išreiškia susirūpinimą dėl kulinarinių tradicijų ir vabzdžių tinkamumo Europos dietoje. „Blic“ praneša, kad oponentai mano, kad vabzdžių įtraukimas ant Europos stalo yra nesuderinamas su kultūros paveldu ir maisto pomėgiais.
15min verdiktas: trūksta konteksto. ES tikrai leido maisto produktuose naudoti didžiojo milčiaus lervų miltelius, bet tai nebus privaloma, tokį leidimą gavo tik viena įmonė penkeriems metams. Ultravioletiniais spinduliais apdoroti lervų milteliai galės sudaryti ne daugiau kaip 4 proc. tam tikro produkto, tai turės būti nurodyta etiketėse.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
