Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugpjūčio 28d. 17:00

Kaip atstatyti vidinę pusiausvyrą

Laiminga moteris
Fotolia nuotr. / Laiminga moteris

Daugelis yra patyręs, kad prarasti vidinę pusiausvyrą – lengva. Paprastai net nepastebime, kaip įsisukame į rūpesčius, reikalus, įsijaučiame į nemalonią informaciją, ateinančią iš aplinkos, ir štai – jaučiamės išsibalansavę. Kadangi šis disbalanso, streso pojūtis yra nemalonus, dažniausiai su tuo tvarkomės užsiimdami kokiomis nors veiklomis ar pabėgdami į pomėgius, draugų kompaniją ar kitokius malonius užsiėmimus. Deja, neretai streso ir disbalanso pojūtis niekur nedingsta.

Užtenka trumpam pabūti vieniems be jokios veiklos, kaip pradedame jausti tą patį diskomfortą, kurio taip stengiamės išvengti.

Kaip atstatyti vidinę pusiausvyrą, pataria santykių ekspertė Silvija Mažuolienė.

Dažnas žmogus savo darbą ir laisvalaikį skirsto maždaug taip: „Dabar gerai padirbėsiu, o paskui gerai pailsėsiu“. Taigi jis ar ji įtemptai atlieka visus reikiamus darbus ir dar daugiau, o kada gali sau leisti, bando nuo viso to pailsėti, pvz., išvažiuoti savaitei ar dviem atostogauti.

Leiskite kūnui pačiam tvarkytis su įtampa. Jūs tik stebėkite ir sąmoningai atpalaiduokite įsitempusias vietas.

Deja, neretai net ir dviejų savaičių būna negana, kad žmogus tikrai pailsėtų, ir po dienos ar dviejų grįžus į darbą visas buvęs stresas ir nuovargis pasiveja tarsi jokių atostogų nebuvo. Toks intensyvaus darbo ir staigaus poilsio rėžimas veikia taip, tarsi važiuodami mašina pirma iš visų jėgų spaustumėte greičio pedalą, o po kurio laiko staigiai nuspaustumėte stabdį, tuomet vėl iki galo greitį ir vėl staigiai stabdį. Turbūt nereikia nei bandyti, kad suprastumėte, jog toks važiavimas būtų itin nemalonus ir stipriai gadintų automobilį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Atsargiai, vampyras! Kaip apsisaugoti nuo žmonių, vagiančių jūsų gyvybinę energiją

Siūlome kelis patarimus, kaip į kasdienybę įnešti daugiau harmonijos ir sumažinti streso lygį bei vidinio disbalanso pojūtį:

  • Kiekvieną dieną skirkite laiko, kada galėtumėte atsipalaiduoti ir pailsėti. Peržvelkite kokių darbų namuose galite atsisakyti, atidėti kitam kartui, paprašyti, kad kas nors kitas pagelbėtų jums ir tai atliktų. Be kasdienio poilsio įtampa kūne ir psichikoje didėja, ir vis daugiau laiko reikia atsipalaidavimui. Kaip tik todėl neretai neužtenka net dviejų savaičių poilsio po keleto mėnesių nesibaigiančių darbų.
  • Stebėkite, kas jums padeda atsipalaiduoti. Raminanti muzika, meditacija, geros knygos skaitymas, pasivaikščiojimas? Veikla turėtų būti raminanti, o ne stimuliuojanti. Aktyvus poilsis dažniau būna būdas išvengti diskomforto, tačiau nepadeda iš tikro pailsėti. Derinkite aktyvų poilsį su pasyviu – svarbiausia yra balansas.
  • Paradoksalu, tačiau poilsis gali sukelti diskomfortą. Kaip tik todėl dalis žmonių renkasi ilsėtis aktyviai, griebiasi stimuliuojančių veiklų. Įtampa, kuri susikaupė kūne ir psichikoje, turi pasišalinti, taigi kurį laiką teks ją jausti ir priimti nesistengiant pabėgti ar kuo greičiau pašalinti. Nebandykite prisiversti jausti atsipalaidavimo, tai ateis natūraliai, tačiau tam gali prireikti laiko – 10 minučių, pusvalandžio, valandos. Gali būti, kad kelias minutes pabuvusi ramiai, staiga norėsite padūsauti, gal netgi paverkti. Puiku, taip šalinasi įtampa, po kurio laiko pasijusite geriau.
  • Praktikuokite kūno atpalaidavimą. Atsigulusi lovoje ar patogiai atsisėdusi į fotelį, ramiai nukreipkite dėmesį į kūną ir, kur pajusite įtampą, sąmoningai atpalaiduokite. Atlikite tai kaip ramią meditaciją – niekur neskubėkite ir nesiekite rezultatų. Jei neduos ramybės mintys, pagausite save vis užsigalvojančią, būkite kantri ir ramiai grąžinkite dėmesį prie kūno. Nenustebkite, jei po kelių minučių, pakankamai giliai atpalaidavus raumenis, jie pradės trūkčioti, keisis kvėpavimo ritmas ar per kūną pereis itin maloni atsipalaidavimo banga. Leiskite kūnui pačiam tvarkytis su įtampa. Jūs tik stebėkite ir sąmoningai atpalaiduokite įsitempusias vietas.
  • Pasitelkite pagalbą iš gamtos – raminamąsiass arbatas, eterinius aliejus, vonios druskas, jei ilsitės gulėdama vonioje. Natūralūs preparatai nesukelia priklausomybės ir gali padėti greičiau nurimti, suteikti malonumo pojūtį. Visgi didžiąją darbo dalį teks atlikti pačiai, t. y. skirti sau laiko, išmokti atsipalaiduoti, nebėgti nuo kylančio diskomforto. Bet kokie preparatai gali tik padėti, tačiau nepakeis sąmoningo poilsio.

Vidinę pusiausvyrą prarandame tada, kada mūsų mintys „išsilaksto“ po užduotis, žmones, situacijas, įvykius. Pasijaučiame, tarsi būtume suskilę į daugybę gabalėlių ir išmėtyti po didelę teritoriją. Tokia būsena kelia stiprų stresą, pradedame nebejausti, kur esame mes, o kur žmonės, įvykiai, situacijos, esančios už mūsų esybės ribų, – tarsi susimaišome į vieną masę.

Kad taip nenutiktų, galite periodiškai dienos metu atlikti trumpą pratimą, kuris padės rasti savo pačios centrą ir sumažins streso lygį. Padarykite šį pratimą iš karto jį skaitydama:

  • Nuspręskite, kad dabar skiriate porą minučių pratimui ir leidžiate sau negalvoti apie nieką daugiau. Svarbu, kad susitelktumėte į pratimą visu 100%, kitaip liksite blaškytis tarp pratimo ir to, kas šiuo metu neduoda jums ramybės.
  • Giliai, lėtai, ramiai įkvėpkite.
  • Lėtai, ramiai iškvėpkite.
  • Galite užsimerkti arba likti atsimerkusi. Užsimerkus lengviau susitelkti į save, tačiau kartu gali suaktyvėti mintys ir tapti sunku susikaupti. Jei nutinka kaip tik taip, atsimerkite, tačiau nesutelkite žvilgsnio į nieką konkretaus. Atpalaiduokite žvilgsnį ir žiūrėkite tarsi į niekur (arba atpalaiduotu žvilgsniu, daug negalvodama, skaitykite pratimo tekstą).
  • Lengvai pajuskite savo kūną ir atpalaiduokite tuos raumenis, į kuriuos sąmoningai atkreipėte dėmesį. Jei sunku pajausti kūną, susitelkite į veidą ir maksimaliai atpalaiduokite veido raumenis – kūnas paseks iš paskos. Tai užtruks vos keletą sekundžių, tačiau per tą laiką spėsite kelis kartus įkvėpti, iškvėpti bei atsipalaiduoti. Galite mintyse lėtai suskaičiuoti, tarkim, iki 15-kos. Tai gali padėti sutelkti mintis, nesiblaškyti.
  • Dabar įsivaizduokite, kad jūsų kūnas yra tarsi užmautas ant strypo, ašies – medinės, metalinės, energinės, nesvarbu. Negalvokite apie šią ašį, tačiau lengvai pajuskite ją savo kūne. Atsipalaiduokite, nesistenkite nieko daryti per prievartą. Tiesiog lengvai nukreipkite dėmesį ten, kur galėtų būti ašis, jei tokia būtų jūsų kūne. Lengviausia dėmesį sutelkti ties krūtine, tačiau pabandykite kitas kūno vietas – pilvą, skrandžio sritį ir raskite tą, kuri jums patogiausia.
  • Gali būti, kad pajusti savo kūno centrą bus ganėtinai sunku arba jausite, kad šis centras niekaip nenori būti per vidurį ir linkęs pasistumti į vieną ar kitą pusę. Neprievartaukite savęs. Jei pavyksta lengvai pastumti centrą vidurio link, padarykite tai. Jei ne, tiesiog lengvai laikykite dėmesį ties viduriu nesvarbu, ar jaučiate tenai ašį, ar ne.
  • Galite tęsti skaičiavimą mintyse, kol darote pratimą. Nepamirškite ramiai, lengvai kvėpuoti. Neprievartaukite kvėpavimo, kartais reikia keletą sekundžių pakvėpuoti greitai ir chaotiškai, kol kvėpavimas pats nurims.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tobulėkime kartu. Meditacija – dvasinės pusiausvyros atkūrimo būdas. Pratimas su žvake

Šis pratimas padeda grįžti į savo centrą ir gali trukti nuo keleto sekundžių iki tiek, kiek jums norisi. Taip net darbo metu galėsite susigrąžinti vidinę pusiausvyrą ir nurimti.

Norite dar greitesnio būdo atsipalaiduoti? Atkreipkite dėmesį į veidą ir pradėkite sąmoningai atpalaiduoti jame esančias įtampas. Labai tikėtina, kad pajusite, jog atsipalaiduojant veidui, atsipalaiduoja ir kūnas, aprimsta mintys.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką