Perlaistymas
Tai dažniausia klaida. Pelargonijos nepakenčia stovinčio vandens – šaknys greitai pradeda pūti. Žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia.
Per mažai šviesos
Pavėsyje augalai ištįsta, lapai būna blyškūs, o žiedų – vos keli. Pelargonijoms reikia daug saulės, kad gausiai žydėtų.
Per daug azoto trąšose
Azotas skatina lapų augimą, bet stabdo žydėjimą. Jei pelargonija vešli, bet nežydi – tikėtina, kad trąšose per daug azoto.
Nenuimami nužydėję žiedai
Jei paliekate sudžiūvusius žiedynus, augalas energiją skiria sėkloms brandinti, o ne naujiems pumpurams formuoti.
Netinkamas substratas
Sunki, molinga ar prastai drenuota žemė stabdo augimą ir skatina šaknų ligas. Pelargonijoms būtinas purus, laidus vandeniui substratas.
Per anksti išnešamos į lauką
Pelargonijos jautrios šalnoms. Net trumpas temperatūros kritimas gali pažeisti augalus.
Nepakankamas genėjimas
Be genėjimo pelargonijos ištįsta ir tampa retos. Patrumpinus ūglius, augalas sutankėja ir krauna daugiau žiedų.
Per mažas vazonas
Per ankštame vazone šaknys neturi vietos plėstis, todėl augalas silpnėja ir žydi prasčiau.
Tręšimo ignoravimas
Pelargonijos žydi ilgai ir gausiai, todėl išeikvoja daug maistinių medžiagų. Jei netręšite, žiedai smulkės ir retės.
Netinkamas žiemojimas
Per šilta patalpa, per dažnas laistymas ar visiška tamsa silpnina augalą. Pavasarį jis gali nepradėti vegetuoti arba žydėti labai silpnai.
