T.Gurskas prideda, kad LUAA siekia liepos 10 d. padaryti Nacionaline uogos diena, kadangi tuo metu Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir jau mėgautis šilauogėmis bei pirmosiomis avietėmis.
Tad nuo ko pradėti uogų sezoną? Agronomas vardija pagrindinius vasaros šauklius ir čia pirmuoju smuiku griežia braškės ir žemuogės.
Braškės ir žemuogės
„Braškes ir žemuoges pasisodinti galite nedidelėje lysvėje arba tarp dekoratyvinių augalų. Pavyzdžiui, remontantinės žemuogės puikiai atrodys pasodintos gėlynuose ar tarp akmenų, prie vaikų žaidimų aikštelių, be to, jos dera ilgai. Žemuogės gali būti tiek raudonos, tiek geltonos, tad atrodo dailiai ir išskirtinai. Tai kone visą sezoną džiuginsiantis augalas, o uogos – tiek braškių, tiek žemuogių yra naudingos, sveikos ir skanios“, – sako T.Gurskas.
Valgomasis sausmedis
Pasak agronomo, valgomojo sausmedžio rūšių yra ne viena, o užauga jis iki 1,3 m. „Jam reikės daugiau vietos, o žemę patarčiau pagerinti organinės kilmės neutralia durpe. Tai labai anksti žydintys ir derantys augalai, tad antroje birželio pusėje jau galime valgyti pirmąsias uogas. Jos tamsiai mėlynos, saldžiai rūgščios, itin naudingos imunitetui, virškinimo sistemai“, – aiškina T.Gurskas.
Medlieva (ameliankis)
Specialistas sako, kad sugrįžta sena, primiršta, tačiau itin naudinga ir sveika uoga. „Anksčiau šios uogos buvo mažesnės, o dabar naujos veislės pasižymi tuo, kad yra stambios ir labai skanios. Šis krūmas užauga dar didesnis nei sausmedis ir gali siekti net 2-3 m priklausomai nuo veislės. Jeigu norite didelių uogių, sodinti reikėtų alksnialapę medlievą, o jeigu daugiau grožio – Lamarko medlievą. Pastarųjų žiedai yra stambesni, balti, tad primena baltą pakibusį debesį“, – sako T.Gurskas.
Ameliankio uogos turi daug antioksidantų, geležies, kalio, magnio, yra labai saldžios. Šiomis uogomis mėgautis galėsite jau birželio pabaigoje ir liepos pradžioje.
Šilauogės
Šios uogos pradeda derėti jau liepos viduryje. „Greičiausiai jau daugelis žino, kad šiuos augalus reikia sodinti į rūgščią dirvą. Šilauogių rūšių yra labai daug – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Pačių vėlyviausių nepatariu sodinti, nes prasideda šalnos ir ne visada uogos sunoksta. Tad Lietuvos sąlygomis geriausia rinktis ankstyvas arba vidutinio vėlyvumo uogas. Keturių asmenų šeimai visiškai užtenka 8–10 uogakrūmių ne tik pavalgymui, bet ir užsišaldymui“, – pataria T.Gurskas.
Vasarinės avietės
Agronomas pažymi, jog aviečių rūšių yra ne viena, galima auginti tiek įprastas raudonas, tiek geltonas, tačiau jis siūlo pasisodinti juodųjų aviečių. „Jos yra dar saldesnės, turi daug vitaminų, antioksidantų, taip pat šias avietes mažiau puola kenkėjai, tačiau jos smulkesnės. Juodųjų aviečių stiebų spalva labai graži – turi pilkšvą atspalvį ir atrodo itin dekoratyviai, tad norintiems išskirtinumo, šios avietės želdynuose itin tiks“, – sako T.Gurskas.
Rudeninės avietės
Šios avietės pradeda džiuginti jau rugsėjo mėnesį ir išsiskiria tuo, kad mažiau kirmija nei vasarinės. Agronomas sako, kad tokias avietes galima rinktis tiems, kurie nori mažiau dėmesio skirti priežiūrai ir džiaugtis sveikomis – mažiau kenkėjų paliestomis uogomis. „Populiariausios Lietuvoje uogos išlieka šios – braškės, šilauogės ir avietės“, – sako specialistas.
Geltonžiedė sedula
Vėliausiai uogomis pradžiugins populiarėjanti geltonžiedė sedula. Tačiau, kaip ir aviečių, taip ir geltonžiedžių sedulų, nepatariama rinktis pačių vėlyviausių veislių, kadangi gali nespėti sunokti. Galima ne tik valgyti šviežias geltonžiedės sedulos uogas, bet ir iš jų daryti džemus, sirupus ir kitus skanėstus.
Svarainiai
T.Gurskas pamini ir svarainius, kurie primiršti, tačiau po truputį sugrįžta. „Reikia pasakyti, kad svarainiai pavasarį labai dekoratyvūs, gražiai žydi, todėl tinka įvairiuose želdynuose, o rudenį jau galėsite džiaugtis ir vaisiais, kurių panaudojimo galimybės itin plačios“, – sako agronomas.
