Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 17d. 17:09

Ar vieno žmogaus energijos sutaupymai tikrai nieko nereiškia?

Elektros kaina
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Elektros kaina

Pasaulyje išskiriamos tonos CO2, išmetama plastiko, suvartojami dideli kiekiai elektros energijos ir dujų. Kas pasikeis namuose įsukus vieną ar dvi LED lemputes? Tokie veiksmai pasauliniame kontekste kartais atrodo nereikšmingi, tad ar verta stengtis?

„Ignitis grupės“ darnaus vystymosi komunikacijos vadovas Valentas Neviera ir Lietuvos vartotojų aljanso vice-prezidentas Kęstutis Kupšys tiki, kad kiekvieno žmogaus indėlis pasauliniam energijos taupymui yra reikšmingas. Pašnekovai dalinasi įžvalgomis, kas jau pasikeitė, kas keičiasi ir kaip kalbėdami vieni su kitais galime pakeisti šalies išskiriamo CO2 pėdsako kiekį.

Energijos taupymas – užkrečiamas

Pašnekovų teigimu viskas prasideda nuo švietimo ir sąmoningumo augimo. Kęstučio Kupšio atstovaujamas Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – per įvairius projektus moko vartotojus kasdienio energetinio efektyvumo sprendimų. Energijos pereikvojimas, vartotojų žinios apie energijos taupymą yra svarbios ne tik žmonių finansams, bet ir gyvenimo sąlygoms. Pašnekovo nuomone, didžiuosius pokyčius energijos taupyme gali nulemti politiniai sprendimai. Gera naujiena ta, kad pastariesiems įtakos turi kritinė masė – į vieną junginį susijungusios asmeninės iniciatyvos.

„Viena energiją taupanti lemputė – gerai. Dar 10 tokių lempučių – dar geriau. Bet geriausia, jei būtų įvesta taisyklė ir parduodamos būtų tik tokios lemputės, kurios taupo energiją. Kodėl tos taisyklės negalima įvesti? Dėl nepatogumo? Pokyčius būna nelengva priimti, tačiau reikėtų suprasti, kad kalbant apie energijos taupymą esame įsipareigoję ne tik Europos Sąjungai, bet ir aplinkai“,– teigia K. Kupšys.

Gaji nuomonė, kad didžiausią atsakomybę už klimato kaitą turi prisiimti didžiosios įmonės. Bet juk tas įmones sudaro žmonės, kurių iniciatyvos turi reikšmės įmonių veikimui. Jeigu įmonėje vykdoma energijos taupymo kampanija, apie energijos taupymo privalumus sužino darbuotojai, kurie darbe įgavę taupymo įgūdžius, po to juos taiko namuose, ir atvirkščiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Kupšys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Kupšys

„Vykdydami energijos taupymo kampanijas jas visada orientuojame ir į įmonės darbuotojus, ir į išorę. Tikime, kad įmonės darbuotojai yra geriausi ambasadoriai, kurie išmokę ir įpratę naudotis energijos ištekliais taupiau ir efektyviau tai darys visur – ir namuose, ir darbe. O išmokęs taupyti vienas šeimos narys išmokys ir kitus – sniego gniūžtės efektas. Įmonės darbuotojai yra didelė galia, kurios tikrai nederėtų pamiršti“, – sako „Ignitis grupės“ darnaus vystymosi komunikacijos vadovas Valentas Neviera.

Jokių veiksmų, kad taupytų energiją, nesiima tik kas dešimtas iš apklaustų Lietuvos gyventojų.

O jei CO2 taupytume lyg pinigus?

K. Kupšio teigimu, jei žinome blogiausią įmanomą riziką, galime rinktis du kelius: klimato krizę neigti arba pripažinti, kad tai – realu ir kasdien padaryti po mažą žingsnį, kad krizė netaptų dar didesnė.

Mažų žingsnių galia tiki ir V. Neviera. „Atlikus gyventojų apklausą* apie energijos taupymą paaiškėjo, kad jokių veiksmų, kad taupytų energiją, nesiima tik kas dešimtas (12 proc.) iš apklaustų Lietuvos gyventojų.

Kiti, paklausti, kokius veiksmus atlieka norėdami sumažinti elektros energijos ir dujų suvartojimą, pateikė kone 40 skirtingų, efektyvių taupymo priemonių. Tarp jų yra ir gana paprastai pritaikomų (tokių, kaip nereikalingo apšvietimo ir nenaudojamų prietaisų išjungimas), ir reikalaujančių didesnių investicijų, bet atnešančių didesnę grąžą (pavyzdžiui, elektrinių konvektorių pakeitimas šilumos siurbliu ar saulės elektrinės įrengimas). Taupydamas energiją kiekvienas gali prisidėti efektyvesnio namų biudžeto valdymo ir prie aplinkos tausojimo“.

K. Kupšys paragino nelaukti, kol klimato pokyčiai bus drastiški, ir veiksmų imtis anksčiau. Pavyzdžiui, pažvelgti į savo CO2 pėdsaką – lyg į piniginės turinį. Vidutinis Lietuvos gyventojas per metus išmeta 5 tonas CO2. Įsivaizduokite, kad jūs, kaimynas Petras, draugė Lina – visi „turi“ po tas 5 tonas ir jokiu būdu negali šio kiekio viršyti.

„Tuomet, turbūt, turėčiau kažkaip planuoti savo gyvenimą, kaip planuoju išlaidas. Paskaičiuoti, kad štai dabar, turėdamas įveikti tuos 3 kilometrus nuo mano gyvenamos vietos iki šio interviu vietos, galiu „išmesti“ tuos keliolika gramų CO2, arba „neišmesti“, pataupyti – ateiti pėsčias. Už tuos „sutaupytus“ CO2, galėsiu štai, įsigyti šį kavos puodelį. Kepsnį? Ne, už kepsnį, turėčiau visą savaitę pėsčias vaikščioti!“, – juokėsi K. Kupšys. Jo nuomone, kiekvienas gramas virš nustatytos ribos – parodo, kokie mes esam nedraugiški Žemei.

Taupydamas energiją kiekvienas gali prisidėti efektyvesnio namų biudžeto valdymo ir prie aplinkos tausojimo

Paprasti būdai taupyti energiją

Ką šiandien asmeniškai galime padaryti, prisidėtume prie aplinkos išsaugojimo? Pašnekovai pataria pagal galimybes naudotis visomis išrastomis energiją taupančiomis technologijomis: pasikeisti namuose lemputes į LED, užsukti tekantį vandenį, neišleisti šilumos pro atvirus langus, jei įmanoma – šildytis tik tiek, kiek iš tiesų reikia, pasikeisti langus į trijų stiklų, nepraleidžiančius šalčio, šildytis šilumos siurbliais ar kitais efektyviausiais įmanomais būdais. Jei turite galimybę – išbandyti elektros gamybą iš saulės jėgainių.

„Daugėjant asmeninių vartotojų iniciatyvų, išrinkti politikai supranta, kad jau nebegalima elgtis taip, kaip anksčiau. Prisiminkite – vienkartinio plastiko įrankių draudimas praėjo kaip „per sviestą“. Daugybė žmonių sutiko, kad jo tikrai yra per daug naudojama“, – priminė K. Kupšys.

Jei padarėte sprendimą, kuris taupo energiją ar mažina taršą – dalinkitės juo ir kalbėkite apie tai.

Jei padarėte sprendimą, kuris taupo energiją ar mažina taršą – dalinkitės juo ir kalbėkite apie tai. V. Neviera džiaugėsi, jog vis daugiau įmonių dalinasi savo nuveiktais darbais, buriasi į klubus, diskutuoja apie efektyviausius energiją taupančius veiksmus, organizuoja energijos taupymo kampanijas.

Pašnekovų teigimu, jei trūks jauno, šviežio požiūrio į energijos taupymo problemas, jos ir nebus išspręstos. Atliktas tyrimas* taip pat atskleidė, kad tarp mažiausiai linkusių sąmoningai taupyti energiją yra studentai ir jaunesnio amžiaus (16–24 metų) apklaustieji. Energiją sąmoningai taupyti stengiasi tik daugmaž 6 iš 10 apklaustų šios amžiaus grupės atstovų.

Tad švietimas yra labai svarbi priemonė siekiant užauginti sąmoningą energiją efektyviai vartojančią kartą.

* Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą UAB „Ignitis“ užsakymu 2019 m. rugpjūtį atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Tyrimo metu buvo apklausta 16–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1607 asmenys.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką