Gyvenimas judėjo ramia srove, stengiausi ir toliau būti gera šeimoje, darbe. Visai netikėtai, kai mano vienturčiui buvo dveji metai, pradėjau šlubuoti, atsidūriau ligoninėje, kurioje nustatė viską griaunančią diagnozę – išsėtinę sklerozę. Tai buvo didelė staigmena mano artimiesiems, nes visada buvau labai sveika ir sportiška.
Kartais būna sunkių akimirkų, kai skauda, blogai jautiesi. Tokiomis akimirkomis iš visų jėgų stengiuosi nesustoti ir judėti toliau.
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė, autoimuninė, progresuojanti visos nervų sistemos liga, kuri pasireiškia centrinės nervų sistemos lėtiniu uždegiminiu procesu, kuris pažeidžia galvos smegenis, stuburo smegenis ir atskirus nervus.
Priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis labiausiai pažeidžiama, ligos simptomai gali pasireikšti labai skirtingai – raumenų funkcijos ir jų kontrolės sutrikimais, pusiausvyros sutrikimais, regos ar kalbos sutrikimais ir t. t.
TAIP PAT SKAITYKITE: Būk savimi! G.Bagdonienė: „Dalis žmonių gyvena pačių susikurtuose kalėjimuose“
Išėjusi iš ligoninės grįžau į darbą, auginau vaiką, toliau dariau viską, ko iš manęs visi tikėjosi. Bandžiau ir toliau būti gera sportininkė, juk visi treneriai turi būti sveiki ir stiprūs, o tuo pačiu leidausi vaistus nuo išsėtinės sklerozės, jaučiau jų keliamus šalutinius poveikius. Taip gyvenau kelerius metus, kol supratau, kad reikia viską keisti, ir dabar galiu pasakyti: „Esu savimi.“
Pakeičiau darbą, pradėjau dirbti Savicko sporto klube bei kitose veiklose. Išdrįsau atvirai kalbėti, kad sergu išsėtine skleroze. Esu be galo laiminga, kad mano direktorius, Žydrūnas Savickas, mane palaiko ir padeda mano veikloje su išsėtine skleroze sergančiais žmonėmis.
Neseniai vyko seminaras apie reabilitaciją po traumų arba išsėtinės sklerozės (IS) atakų. Žydrūnas kalbėjo apie traumas, kurias patirdavo varžybose, apie ilgą ir sunkų reabilitacijos periodą ir grįžimą į profesionalų sportą. Patarė nepasiduoti, judėti, turėti tikslą net sunkiausiomis akimirkomis, kai liga paūmėja ir labai riboja judesius ar kitas organizmo funkcijas kaip rega, klausa, kalba.
Seminare aš taip pat pasakojau, kokius judėjimo būdus, sporto šakas rekomenduočiau sergančiam išsėtine skleroze, dalinausi savo pačios bei taip pat sergančiųjų iš Australijos, Kanados, Ispanijos patirtimi.
Dabar galiu būti laiminga, galiu būti savimi. Dirbu mėgstamą darbą, auginu sūnų, namuose turiu visą zoologijos sodą bei esu išprotėjusi gėlininkė.
Kartais būna sunkių akimirkų, kai skauda, blogai jautiesi. Tokiomis akimirkomis iš visų jėgų stengiuosi nesustoti ir judėti toliau. Mano vyras taip pat labai mane palaiko, jis tikras pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti: visą laiką judesy, nuo kultūrizmo varžybų scenos šoka ant kalnų dviračio ir rungtyniauja jau dviračių varžybose.
Kai netikėtai sulaukiu skambučio iš nepažįstamo žmogaus, kuriam neseniai nustatė išsėtinę sklerozę, suprantu, kad viską darau ne veltui. Didžiausia laimė yra padėti tokiam žmogui, kartu judėti, atsakyti į jo visus klausimus. Labai gera matyti, kaip jis keičiasi, kaip gerėja nuotaika, mažėja baimė, depresija.
Laura Sidaraitė-Michailovė, Savicko sporto klubo trenerė, kineziterapeutė
15min GYVENIMAS kartu su „Gerų emocijų namais“ inicijuoja projektą „Būk savimi!“.
Gal teko keisti profesiją, nes suvokėte, kad jūsų pašaukimas – daryti visai ką kita? O gal sėkmingai kopusi(-ęs) karjeros laiptais suvokėte, jog laimingiausia(s) jaučiatės, stebėdama(s), kaip auga jūsų vaikai, ir jais rūpindamasi(s)? O gal buvimas savimi – tai sprendimas nesusilaukti vaikų, neapsikrauti daiktais ir pasitenkinti tuo, ką turite?
Rašykite, lauksime jūsų istorijų (gali būti ir anoniminės, pakeistu vardu). Įdomiausių tekstų autorių lauks prizas – Kamilos Golod knyga „Drąsa būti savimi“. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.
