Kaip pasakoja Erika, ji pradėjo nuo smulkių darbelių – iš pradžių atnaujino vaiko staliuką, paskui nusprendė sukurti imitacinį židinį, o vėliau atnaujino laiptus ir perdažė virtuvę: „Vyras iš pradžių buvo kategoriškai prieš, kadangi galvojo, jog veltui išeikvosiu savo energiją ir laiką. Tiesa, nuomonę pakeitė, kai pamatė, kaip viskas virtuvėje pavyko – tada džiaugėsi ir didžiavosi mano rezultatu. Manau, kad svarbiausia bandyti, o paskui pavykęs darbas įkvepia ir kitiems“, – pasakoja Erika.
Na o kaip šeimos šeimos kieme atsirado kemperis? Pašnekovė sako, kad pirmiausia kieme turėjo pakankamai vietos, kuri buvo nenaudojama, tačiau gražiai sutvarkyta. „Man buvo gaila, kad ten tuščia, tad pradėjau mąstyti, gal reikia ten ką nors sukurti vaikams? Pavyzdžiui, pastatyti dukrai kemperį. Jos toks amžius, kai labai norisi turėti savo erdvę draugėms, nakvynei ir kitoms pramogoms. Iš pradžių į tokią mintį vyras žiūrėjo skeptiškai, tačiau viskas susiklostė geriau nei tikėjausi“, – prisimena Erika.
Pamirštas kemperis tapo poilsio ir žaidimų erdve
Moteris sako, kad jos vyras dirba vienoje įmonėje Švedijoje, o ten kaip tyčia stovėjo seniai nenaudojamas ir apleistas kemperis. „Vyras, žinodamas mano norą, paklausė darbdavių, gal šie netyčia nori parduoti kemperį. O jie atsakė, kad galime pasiimti už dyką. Kai pamačiau jo nuotraukas, jau žinojau, ką darysiu ir kaip jį atnaujinsiu“, – prisimena Erika ir priduria, kad kemperis jiems atsiėjo tik transportavimo paslaugas.
Per žiemą kemperis dar pastovėjo lauke, tačiau gegužės mėnesį moteris neskubėdama pradėjo kemperį atnaujinti. „Laukiau įkvėpimo, kad imčiausi darbų. Galutinis rezultatas dukrai taip patiko, kad mes net turime mintį šį kemperį panaudoti ir pagal paskirtį – kelionėms“, – sako Erika.
Paklausta, o kas gi buvo sunkiausia įrengiant kemperio vidų, pašnekovė sako, kad pirmiausia reikėjo kažkaip panaikinti nemalonų drėgmės kvapą kemperyje, kadangi jis buvo ilgą laiką apleistas. „Reikėjo jame viską išvalyti ir atnaujinti, pašiaušti ir perdažyti baldus. Kadangi naudojau alkidinį gruntą, kurio kvapas gana stiprus, jis užgožė ir panaikino drėgmės kvapą“, – pasakoja Erika.
Ji priduria, kad daugiausiai atsiėjo baldų pervilkimas, kadangi reikėjo naujo porolono ir gobeleno pervilkimui. „Šį darbą patikėjome specialistui, o visa kita – mano rankų darbas. Taip pat kemperyje atnaujinau grindis, išklodama linoleumu. Šį darbą labai bijojau atlikti, kad nesugadinčiau linoleumo, tad net pasidariau maketą, kad viskas pavyktų“, – pasakoja moteris, įkvėpimo besisėmusi ir Pinterest puslapyje.
„Iš visų projektų, kuriuos esu dariusi, man prie širdies ne kemperis, bet imitacinis židinys. Būtent jis ir įkvėpė mane imtis visų kitų darbų. Nors šį židinį aš kūriau Kalėdoms, jis pas mus naudojamas visus metus ir šiuo metu stovi terasoje“, – juokiasi Erika.
