Novatoriška idėja kurti naujo formato kapines gimė keturių Lietuvos architektų galvose, o prekių ženklų kūrėja G.Selenytė prisijungė kaip jų idėjos vystymo ir strategijos kūrėja. Komandos narė sako, kad darbai vyksta intensyviai, tačiau rezultatą pamatysime dar negreitai.
„Ateities kapinių prekės ženklas vis dar yra kuriamas, nes jo atsiradimą iš tikrųjų labai stabdo sudėtingi biurokratiniai procesai. Manau, kad galutinį rezultatą pamatysime netolimoje ateityje, tačiau tikrai ne šiais metais – galbūt 2025 metų pabaigoje“, – darbų pabaigą prognozuoja G.Selenytė.
Kapinėse – dirbtinio intelekto paslauga?
Pasak jos, ateityje Lietuvos kapinėse galimai veiks ir dirbtinio intelekto paslauga, pavyzdžiui, artimiesiems bus suteikta galimybė užmegzti pokalbį su išėjusiais draugais ar giminaičiais.
„Man labai patinka tas integralumo momentas – manau, kad tai yra ne niūru, o ramu. Kai suvoki tą atėjimą ir išėjimą, tada tu taip nebesusireikšmini gyvenime. Man atrodo, į gyvenimo cikliškumą reikia žiūrėti natūraliai – nereikia per daug liūdėti“, – įsitikinusi G. Selenytė.
Beje, Honkongo architektai dar 2012 m. buvo parengę „Plūduriuojančios amžinybės“ projektą – jūroje plaukiojančias kapines, kuriomis būtų siekiama sumažinti spaudimą mieste esančioms laidojimo įstaigoms. Tiesa, šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Bažnyčioje įvyks „Paskutinė vakarienė“
Pokalbio su laidos „Kamantinėjimai“ autoriumi A.Kamantausku metu G.Selenytė pasidalino ir dar vienu svarbiu projektu, prie kurio šiuo metu intensyviai dirba drauge su maisto dizaineriu Tauru Stalnioniu bei maisto gaminimo įmonės „Taurakalnis“ įkūrėja Monika Čereškaite.
Menininkai kuria maisto choreografijos performansą „Paskutinė vakarienė“, kuris jau gegužės 22-24 dienomis įvyks vienoje iš Vilniaus bažnyčių. Šis renginys – tai idėjų ir tendencijų festivalio „Revolution“ programos dalis.
„Kartu su Tauru žvelgiame į maistą kaip į mediją, kurią pasitelkę galime kūrybiškai ištransliuoti norimą žinią, sužadinti pojūčius. Maisto ir meno integracijos labiau yra apie tai, kad ne vien ateini ir smagiai pavalgai, bet truputį sužadini mintis ir jausmus, pažadini empatiją ir kritinį, kūrybinį mąstymą, kartu pasimėgauji absoliučiai kūrybišku natiurmortu. Įtraukiant maisto choreografiją supranti, kaip šakutė ir šaukštas valdo mus arba kaip jų atsisakę mes pradedame kitaip judėti ir ragauti“, – apie būsimą renginį pasakoja G.Selenytė.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia.
