Prieglauda, įsikūrusi Prienų rajone, šiemet švenčia savo penktąjį gimtadienį. Šiuo metu daugiausiai globotinių yra dekoratyvinės žiurkės – jų, anot Rūtos, yra daugiau nei 100, nes birželio mėnesį iš vienų namų atkeliavo net 96 mažutės žiurkytės. „Per metus vos 30 gyvūnų yra randami, visus kitus dažniausiai atiduoda patys žmonės. Nors stengiamės nemoralizuoti ir atidavimo priežasties neklausti, bet dažniausios iš jų būna alergijos, vaikai ar pasikeitusios gyvenimo sąlygos“, – pasakoja pašnekovė.
Mažieji gyvūnai vertinami mažiau
Prieglaudai tenka nemažai iššūkių. Kadangi ji vienintelė tokia Lietuvoje, o dažnas šeimininkas negali pats atvežti gyvūno, tenka važiuoti patiems arba siųsti savanorius. Pasitaiko atvejų, kai gyvūną norima atiduoti keliems mėnesiams arba pasikeisti į kitą, mat šeimininkai supranta, jog dabartinis gyvūnas jiems netinka. Pasak Rūtos, visgi liūdniausia ir sudėtingiausia būna tuomet, kai atvežtas gyvūnas merdėja: „Nuvežę pas veterinarą galime jį tik užmigdyti, kad vargšelis nesikankintų.“
„Skaudi tiesa yra ta, kad didesnius gyvūnus, tokius kaip šunys ar katės, šeimininkai vertina labiau. Pas mus papuola įvairių gyvūnų, o taip pat neretai būna sužeistų. Pavyzdžiui, per Kalėdas pas mus atvyko degutis su nušalusia uodega, vėliau – mažas žiurkėnas, rastas daugiabučio laiptinėje, su lūžusia kojyte, kurią teko amputuoti, kad šis mažylis liktų gyvas... Besidalindami tokiomis istorijomis, deja, dažnai girdime „čia juk tik kažkoks žiurkėnas, kam jį operuoti?“. Jei tai būtų šuo ar katė, manau, šeimininkai tikrai nedvejotų dėl operacijos, tačiau visgi galime pasidžiaugti, kad tikrai ne visi abejingi mažosioms širdelėms“, – šypteli Rūta.
