Augalų mylėtoja, Kauno rajone, Šlienavoje gyvenanti Salomėja Krupovisovienė feisbuko grupėje pasidalino savo patirtimi – kaip ji prižiūrinti augalus, kai jau sveikata nebe ta, ir prisipažino, kad nesitikėjo sulaukti tiek palaikymo ir pasidalinimų. Pasirodo, tai gana dažna bėda tarp mylinčių augalus, kai sveikata jais rūpintis taip, kaip anksčiau, nebeleidžia.
„Esu iš tokios šeimos, kur augalai ir gėlės visada mane supo – tuo užsiėmė mano močiutė, mama, tad ir aš perėmiau tą meilę. Šiuo metu prižiūriu savo 91 metų mamą, tad augalai tampa tikru išsigelbėjimu pailsėti, pabūti su savimi“, – pasakojo moteris.
Kauno rajone sodybą įsigijusi ji įgyvendino visas savo svajones – gyventi prie miško, kurti mylimus gėlynus. „Augalus rinkau daug metų, o kas likdavo – išdovanodavau, sėklomis pasidalindavau, o dabar rudenį ruošiuosi padovanoti gėlių kelmų, kad jie nežūtų. Kadangi turiu problemų su stuburu, tai jau beveik metus negaliu ravėti, sodinti, kasti. Vyras padeda, o aš turiu susitaikyti, kad tokių gėlynų kaip anksčiau, neturėsiu“, – dalinosi Salomėja ir pasakojo, kad savo gėlynus kūrė remdamasi etnografija, lietuviškumu.
Labiausiai patinka aguonos
Nors moteris gėlynuose auga patys įvairiausi augalai, ji juokauja, kad yra „pamišusi dėl aguonų“. Rytinės aguonos ( daugiametės) ,vienmetės: daržo, islandinės, alpinės ir t.t. be to, turi ir kolekciją, kurią vis papildo jau 12 metų – renka viską, kas su aguonomis – nuo indų iki tekstilės.
Kadangi gyvena prie miško, tai renkasi tuos augalus, kuriems patinka augti pavėsyje ir nereikalauja daug priežiūros. Salomėja dalinasi, kad prie širdies gaurės, įvairūs paparčiai, rodžersijos, alūnės, rasakilos, melsvės, hakonės ir pan.
„Šiuo metu stengiausi nebeauginti retų augalų, kuriuos anksčiau pirkdavau ir aprašinėdavau. Vis susimažinu prižiūrimus plotus, pavyzdžiui, jau daržas tapo mažesnis. Mėgstu erdvę, todėl stengiuosi taikytis prie gamtos, miškas ošia ir man tai labai prie širdies. Džiaugiuosi, kad formuodama gėlynus pasodinau įvairiu laiku žydinčių krūmų, kad nereikėtų ravėti, tai reikia sodinti tankiai – man šis būdas pasiteisino, dabar, atsitikus bėdai, augalai gyvena kuo puikiausiai“, – dalinasi Salomėja.
Ji priduria, kad kuriant gėlyną stengiasi vadovautis gamtos ritmu – taip gėlynas žydės visą laiką. „Dabar turime daug populiarių augalų ir jų derinių, bet kaip dažnai tie augalai sužydi tik vasarai įpusėjus, o iki to laiko grožio nėra. Aš patariu ir kitiems atkreipti dėmesį į tai, kad gėlynas žydėti gali visą laiką, tik reikia atsirinkti tinkamus augalus“, – kalbėjo augalų mylėtoja.
Lina Liubertaitė pataria – ką auginti, kai pritrūksta sveikatos
Kaip sako apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė ir tinklaraštininkė, susidūrus su sveikatos bėdomis ir norint turėti gražią aplinką, pravers keli patarimai.
„Pirmiausia pasižiūrėkite, kas jūsų kieme gerai auga ir tuos augalus išlaikykite arba netgi padauginkite, padidinkite plotus. Taip žinosite, kam nereikės skirti itin daug priežiūros. Antra, sunkiai augančių ir reikalaujančių daug priežiūros augalų atsisakykite. Plotai, kuriuose vešės gerai derantys augalai, nereikalaus labai daug jūsų dėmesio‘, – dalinasi Lina.
Ji siūlo atkreipti dėmesį, kokie augalai „užkariauja“ apleistas sodybas ir auga be didelio žmogaus įsikišimo. Tokiose tikrai rasite melsvių, kurių rūšių yra tikra galybė, bijūnų, bergenijų ir pan.
„Siūlyčiau išsigryninti ir rinktis ne tik tai, kas gražu, bet ir gerai auga. Tiesa, kiekviename sklype tokie augalai būtų skirtingi, kadangi būtina atsižvelgti į augimo sąlygas, todėl sąrašas labai individualus“, – patarė tinklarašininkė.
Dar vienas patarimas – aiškiai atskirti augalus nuo vejos. Kodėl tai svarbu? Lina sako, kad nereikėtų augalų vejoje išmėtyti po vieną – tai dažnai pasitaikanti klaida. Tokiu atveju reikia skirti daugiau dėmesio augalams, sunkiau šienauti, būtina apeiti kiekvieną augalą, o ir augalai turi kovoti su vejos žole, kadangi ši braunasi augalo zoną, reikia nuolat ravėti. Atskyrę šias zonas, sugrupavę augalus, turėsime mažiau vargo.
Norintiems turėti dar daugiau komforto, Lina siūlo atsigręžti į krūmus. „Mano nuomone, krūmai yra tokie augalai, kurie priežiūros reikalauja nedaug, o užima didelį plotą – puikūs augalai yra lanksvos, jazminai, alyvos, pūkeniai, hortenzijos, rožės ir pan., kurie žydės ir džiugins skirtingu metu“, – kalba tinklaraštininkė.
Arba – veja
Jeigu nėra kitos išeities, galima padidinti vejos plotus, nors ekologijos šalininkai tam ir nepritartų, kadangi šiuo metu kaip tik stengiamasi tuos plotus mažinti. „Tiesa, dabar, kai turime vejos robotus, vejos priežiūra yra labai paprasta ir nereikalauja didelio jūsų darbo. Tuo pačiu rekomenduoju iškart įsirengti ir laistymo sistemą, kad jūsų veja atrodytų kuo dailiau“, – sako Lina ir priduria, kad dar galima pagalvoti ir apie persikraustymą, ypač, jeigu priežiūros plotai yra labai dideli.
Pasak tinklaraštininkės, atsisveikinti su metų metus puoselėjamais namais ir jų aplinka gali būti sudėtinga, kita vertus, reikia pagalvoti, kiek galite aprėpti. „Kartais su gyvenimo pokyčiais reikia priimti ir tokį sprendimą“, – kalbėjo tinklaraštininkė.
O gal reikėtų iškart kurti gėlyną galvojant apie ateitį, pavyzdžiui, koks jis bus po dešimties metų? Lina sako, kad šiuo atveju aplinkos priežiūra yra kaip ir remontas namuose – jį darome kas tam tikrą laiką, tad tai galioja ir gėlynams.
„Kas dešimt metų yra visiškai normalu atnaujinti sklypo apželdinimą ir nereikia bijoti priimti drąsesnių sprendimų. Augalai auga, tad jau po penkerių metų turėsime vienokį vaizdą, o po dešimties – dar kitokį. Kaita yra nuolatinė – vieni augalai neišgyvena, kitus sodiname naujai, tad nereikia galvoti, kad šiandien padarytas sprendimas yra užcementuotas 20 metų į priekį. Labai gerai, kad dabartinės mados diktuoja natūralų apželdinimą, kuris artimas natūraliai gamtai, o tai jau savaime reiškia mažiau priežiūros“, – sakė Lina.
