Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 rugpjūčio 6d. 09:00

Kaip auginti gyvatvores? Konsultuoja lauko augalų ekspertė Gražina Anusevičienė

Gyvatvorė
„Fotolia“ nuotr. / Gyvatvorė
Gyvatvorės – vienas populiariausių sodybos ribų nustatymo ir apsaugos būdų. Tinkamai prižiūrimos gali tapti gražiausiu akcentu. Tereikia sumaniai pasirinkti augalus ir skirti jiems šiek tiek dėmesio.

Konsultuoja daržo prekių parduotuvių „Žalia stotelė“ lauko augalų ekspertė Gražina Anusevičienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Lauko augalų ekspertė Gražina Anusevičienė
Asmeninio archyvo nuotr./Lauko augalų ekspertė Gražina Anusevičienė

Gyvatvorėms tinkamų augalų gausybė. Tikrai yra iš ko pasirinkti. Svarbiausia išsiaiškinti, kokios formos gyvatvorės norima, kurioje vietoje ji augs ir kaip dažnai galėsite prižiūrėti. Taigi prieš lekiant į parduotuvę būtina labai gerai pagalvoti, nes gyvatvorei reikia ne vieno, bet kelių dešimčių ar net viso šimto (priklausomai nuo sklypo dydžio) augalų.

„Žalios stotelės“ lauko augalų ekspertė Gražina Anusevičienė išskiria dvi pagrindines gyvatvorių rūšis – formuojamas ir laisvai augančias. Pirmosioms reikia skirti daugiau dėmesio – jas būtina nuolat karpyti.

Laisvai augančios gyvatvorės sudaromos iš augalų, kurie visiškai arba iš dalies išlaiko natūralią formą. Jiems beveik nereikia skirti laiko, nes auga gražūs ir lygūs, nesišakoja. Šiek tiek daugiau dėmesio reikia iš žydinčių augalų suformuotoms gyvatvorėms. Nužydėjusius žiedus ar žiedynus būtina pašalinti.

Kokie augalai tinka

Pasak specialistės, formuojamoms gyvatvorėms tinka tiek lapuočiai, tiek spygliuočiai. Šiaurinėje pusėje geriau sodinti žvarbiam vėjui atsparius lapuočius, pavyzdžiui, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius.

Pavėsyje gerai auga kukmedžiai ir šviesiosios hortenzijos, tik pastarosioms gali prireikti daugiau priežiūros, kadangi leidžia daug ūglių. Formuojamoms gyvatvorėms tinka bukai, buksmedžiai, forsitijos, meškytės, raugerškiai, sidabrakrūmiai.

Dailiai apkarpyti galima ir spygliuočius – paprastąsias ir serbines egles, kanadines cūgas, europinius maumedžius, vakarines tujas.

„Fotolia“ nuotr./Tujos
„Fotolia“ nuotr./Tujos

G.Anusevičienė sako, kad įdėjus pastangų gyvatvorę galima užsiauginti iš bet kokių augalų – net kvapiųjų jazminų ar skanias uogas vedančių vaiskrūmių. Tačiau nepamirškite, kad nuolat karpomi jie prasčiau žydės ir duos menkesnį derlių.

Žiūrėdami į laisvai augantį ryškiomis uogomis apkibusį serbentą svajojate apie tokią pat nuostabią gyvatvorę? Deja, tikrovė gali gerokai skirtis nuo lūkesčių.

Išmintingiausia būtų įvairius žydinčius ir uogas vedančius krūmus auginti į laisvai arba iš dalies laisvai (kai apkarpomos tik automobiliui pravažiuoti ar praeiti kliudančios šakelės) augančias gyvatvores – galėsite pasidžiaugti ir kvapiais žiedais, ir uogomis.

Na, o vienas pačių populiariausių augalų gyvatvorėms yra tujos, pavyzdžiui, koloninės ar vakarinės „Smaragd“, žiemą mažai pakeičiančios spalvą. Tujos dailiai suauga į aukštą tankią sieną.

Saulėtoje vietoje be didelio vargo vešės ir kadagiai (koloniniai „Skyrocket“ ir paprastieji „Hibernica“), o laisvai augančioms gyvatvorėms labiausiai tinka lapuočiai – medlievos, erškėčiai, lanksvos, ziboldo obelys, mahonijos. Tačiau atsiminkite, kad laisvai augančioms gyvatvorėms reikia daug daugiau vietos negu formuojamoms.

Kaip tinkamai sodinti

„Fotolia“ nuotr./Gėlės ir apkarpytos tujos
„Fotolia“ nuotr./Gėlės ir apkarpytos tujos

Gyvatvorių sodinukai atviromis šaknimis gali būti sodinami pavasarį arba rudenį, tik labai svarbu saugoti šaknis, kad neapdžiūtų.

Sodinukus iš vazonėlio įkurdinti naujoje vietoje galima ištisus metus, išskyrus žiemą. Prieš formuojant gyvatvorę, pirmiausia reikia išsimatuoti ir išsikasti tranšėją pagal ištemptą virvę. Nepasikliaukite savo nuojauta – naudokite tam skirtus matavimo prietaisus

„Sodinukus kiškite į derlingą ir supurentą žemę. Jei dirvožemis kietesnis ar smėlingas, į iškastas duobutes įberkite durpių ir šiek tiek kompleksinių mineralinių trąšų. Jei turite vietos tik siaurai gyvatvorei ar tokios norite, augalus sodinkite viena eile. Labai svarbu nesutankinti visžalių ir spygliuočių medelių – ilgainiui jie ims plikti, gali pradėti sirgti grybelinėmis ligomis (tujos ir spygliuočiai sodinami 40–70 cm atstumu, lapuočiai – kas 30 cm“, – pasakoja specialistė.

Plačiau apie gyvatvorių auginimą skaitykite 31-ajame „Ji + 7 dienos“ žurnalo numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalas „Ji + 7 dienos“ (31 nr.)
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalas „Ji + 7 dienos“ (31 nr.)

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką